Lietuvoje jau dabar suskubo leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą didinti. Buvusi sveikatos ministrė Šalaševičiūtė padidino leistiną normą 10 kartų – iki 100 µW/cm2. Dabar paruoštas projektas dar 10 kartų padidinti – iki 1000. Ir vis kalbama, kad reikia sulyginti su Europos normomis. Tai kalba melagingai. Aš dabar pasakysiu šį tą apie normas. Tik JAV norma yra 1000 µW/cm2 į kvadratinį centimetrą. Australijoje – 200, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje ir dar visoje eilėje šalių – 10 µW/cm2, Šveicarijoje – 4 µW/cm2, Zalcburge – 0,1, Naujoje Zelandijoje – 0,02 µW/cm2.
Jonas Grigas - profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys

Seime surengtos spaudos konferencijos „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ metu susirinkę specialistai abejojo, ar 5G ryšys saugus ir kokiu žingsnių reikės imtis, norint užtikrinti kokybišką šio ryšio tiekimą.

Kilmė

Aršiausiai 5G ryšio technologiją kritikavo Vilniaus universiteto fizikos profesorius emeritas Jonas Grigas. Jo teigimu, ši technologija turės negrįžtamą poveikį žmonių sveikatai – padaugės psichikos sutrikimų, vėžinių susirgimų. Taip pat, pasak profesoriaus, tokia elektromagnetinė tarša gali būti mirtina smulkesniems ir gležnesniems gyvūnams, pavyzdžiui, vabzdžiams.

Prof. J. Grigas taip pat įžvelgė pavojų Lietuvos entuziazme greičiau įsivesti 5G ryšį ir 10 kartų didinti rekomenduotiną elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį – iš 100 µW/cm2 į 1000 µW/cm2 (profesorius šį dydį įvardijo mikrovatais, tenkančiais vienam kvadratiniam centimetrui, tačiau dažniau tyrimuose ir rekomendacijose sutinkamas matas – vatai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui). Jo įsitikinimu, nors toks sprendimas grindžiamas siekiu suvienodinti spinduliuotės normas visoje Europoje, tiesa yra kiek kitokia – daugelyje šalių normos žymiai mažesnės, o 1000 µW/cm2 elektromagnetinės taršos norma nustatyta tik Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

„Delfi“ nusprendė įsitikinti, ar tikrai Lietuva, padidindama vadinamąsias elektromagnetinės spinduliuotės normas, išsiskirs iš kitų Europos valstybių.

Kas melas

Pirmiausia, svarbu pabrėžti, kad kiekviena valstybė gali nusistatyti savo elektromagnetinio lauko intensyvumo apribojimus, tačiau didelė dalis valstybių pasitiki Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ang. trumpinys ICNIRP) rekomendacijomis.

Šią nevyriausybinę organizaciją pripažįsta ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). ICNIRP mokslininkai nuolat atlieka tyrimus ir, remdamiesi surinktomis žiniomis, atnaujina rekomendacijas dėl nejonizuojančios spinduliuotės poveikio žmonėms ir aplinkai. Šiuo metu ši rekomendacija dažnių intervale nuo 2Ghz (5G ryšiui svarbiausias ir pagrindinis yra 3400-3800 MHz dažnių ruožas) siekia 10 W/m2, kas atitiktų J. Grigo minėtą 1000 µW/cm2.

Užsimindamas, kad JAV elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio norma siekia 1000 µW/cm2 mokslininkas buvo teisus – JAV iš tiesų laikosi tokios rekomendacijos. Tačiau tai – anaiptol ne vienintelė valstybė taikanti tą pačią normą. 10 W/m2 elektromagnetinės spinduliuotės dažnių intervale nuo 2Ghz rekomendacijų taip pat paiso šios šalys (nors ne visose jose yra aiškus teisinis mechanizmas, ribojantis energijos srauto tankį): Kipras, Čekija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Austrija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Australija, Japonija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Taigi, J. Grigas buvo neteisus, sakydamas, kad Lietuvoje numatoma nustatyti norma galioja tik JAV. Iš tiesų, daugelis Europos šalių ir kai kurių kitų valstybių paiso ICNIRP rekomenduojamų elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio normų – 10 W/m2 dažnių intervale nuo 2Ghz.

Profesorius suklydo ir vardydamas kai kuriose šalyse neva galiojančias mažesnes normas.

Oficialioje Austrijos telekomunikacijų tiekėjų svetainėje nurodoma, kad Austrija, siekdama apsaugoti žmones nuo elektromagnetinės spinduliuotės daromo poveikio, laikosi PSO, ICNIRP ir Europos Komisijos rekomendacijų, o bet kokie teiginiai, kad Austrija (taip pat ir Zalcburgas) taiko griežtesnius reikalavimus yra melagingi.

Šių melų šaltinis – 1998 metais kilęs politinis judėjimas, pavadintas „Zalcburgo milivatu“. 1998 metais, Austrijos telekomunikacijų bendrovėms „ONE“ ir „max. mobil“ (nuo 2012 metų – „T-Mobile“) paskelbus apie antenų skaičiaus didinimą, kilo didelis aplinkinėse teritorijose gyvenančių žmonių pasipiktinimas. Sulaukus žiniasklaidos ir politikų spaudimo nutarta suburti apskritąjį stalą.

Sprendimas pasiektas 1998 metų spalio 12 dieną – „ONE“ gavo leidimą įrengti antenas, bet prisižadėjo atidžiai matuoti jų skleidžiamos elektromagnetinės taršos lygį ir duomenis perduoti vietos gyventojų atstovams. Antenų skleidžiama tarša neviršijo 1mW/m2 (0,001 W/m2).

Komunikacijų bokštai

Vykstant šiam procesui Zalcburgo sveikatos direktoratas pateikė pasiūlymą, pavadintą „Zalcburgo atsargumo vertinimas“. Pagrindinis šio dokumento siekis – apriboti mobiliojo ryšio kampanijų plėtros sukeltą elektromagnetinę taršą iki 1 mW/m2. Žaibiška žiniasklaidos reakcija į pasiūlymą smarkiai prisidėjo prie jo išplitimo.

Verta paminėti, kad šį pasiūlymą pateikęs žmogus Dr. Gerdas Oberfeldas tuo metu dirbo Zalcburgo žemės vyriausybės 9-ąjame sveikatos ir žemės departamente bei neturėjo jokios formalios ar neformalios kompetencijos pasisakyti elektromagnetinių laukų tema.

Nepaisant to, siūlymą palaikė dėl savo sveikatos susirūpinę vietiniai gyventojai. Nors nebuvo jokių įrodymų, kad telekomunikacijų bendrovių įrengtos antenos kelia kokį nors neigiamą poveikį sveikatai, jos buvo matomos erdvėje ir dėl to kėlė žmonių baimę.

Galiausiai, „Zalcburgo atsargumo vertinimas“ sulaukė politinės valios. Buvo nutarta, kad naujai įrengiamų antenų tarša neturėtų viršyti 1 mW/m2. Kodėl buvo pasirinktas būtent toks rodiklis? Vienintelis mokslinis vadinamojo „Zalcburgo milivato“ pagrindimas buvo 1996 metais žurnale „Neuropsichologija“ išspausdintas K. Manno ir J. Röschke darbas „Aukšto dažnio impulsų elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus miegui“. Daugiau „Zalcburgo milivatą“ palaikančių įrodymų nepateikta, o ir pats pastarojo straipsnio autorius J. Röschke asmeniškai kreipėsi į Oberfeldą teigdamas, kad savo darbu jis nesiekė nustatyti elektromagnetinės taršos standartų.

Keisti standartus pasiryžta tik 2001 metais, telekomunikacijų įmonėms susidūrus su didžiuliais sunkumais, siekiant įvesti naujas technologijas. Galingesnė įranga nebesugebėjo atitikti 1 mW/m2 standarto, todėl jį nuspręsta palikti tik GSM ryšio įrenginiams, o aukšto dažnio prietaisams – kelti iki 100 mW/m2 (arba 0,1 W/m2). 2006 metais normos pakeistos dar kartą ir šiuo metu atitinka ICNIRP rekomendacijas – 4 W/m2 – LTE 800, 4,5 W/m2 – GSM 900 MHz dažnių juostai, 9,0 W/m2 – GSM 1800 ir 10 W/m2 – UMTS ir LTE 2600 dažnių juostoms.

Informacija, kad Naujojoje Zelandijoje taikomas standartas siekia tik 0,02 µW/cm2 taip pat nėra teisinga, nes šiuo metu šioje šalyje galiojančiu „NZS 2772.1:1999“ dokumentu nurodoma, kad Naujoji Zelandija laikosi ICNIRP rekomendacijų, tai yra, leistinas elektromagnetinės taršos lygis yra 10 W/m2 arba 1000 µW/cm2.

Įdomu tai, kad Naujajai Zelandijai ruošiantis pasitikti 5G ryšį, šios technologijos priešininkai pabrėžia, esą normos jų šalyje yra neproporcingai didelės, gerokai didesnės nei kitose valstybėse (kai, tuo tarpu, J. Grigas konferencijoje teigė, kad Naujosios Zelandijos nustatyti limitai yra ypač maži).

Į diskusiją 5G ryšio tema Naujojoje Zelandijoje užsiregistravę dalyviai savo nuomonę ir nuogąstavimus apie 5G ryšio galimai teikiamą žalą surašė į vieną dokumentą. Martinu Harriu prisistatęs diskusijos dalyvis dokumente rašė: „Naujosios Zelandijos standartas prietaisams, skleidžiantiems mikrobangas jau ir taip yra vienas aukščiausių pasaulyje. NZS2772.1:1999 nustatyti teisėti tokio tipo radiacijos limitai – žymiai aukštesni nei daugelyje kitų šalių (pavyzdžiui, Kinijoje, Italijoje, Rusijoje ir Šveicarijoje limitas yra 10 kartų mažesnis ir siekia tik 1 W/m2).“

Australijoje taip pat jau 17 metų nebegalioja griežtesni elektromagnetinės taršos reikalavimai – nuo 2003 metų šalis kliaunasi ICNIRP rekomendacijomis.

Asociacijos GSMA pateiktas žemėlapis, kuriame pavaizduoti EMB srauto galingumo standartai

Rusijoje, Kanadoje, Italijoje ir Šveicarijoje išties taikomi griežtesni elektromagnetinio lauko galios srauto reikalavimai. Rusijoje ir Italijoje rekomenduojama norma, kaip ir nurodė profesorius, siekia 10 µW/cm2 arba 0,1 W/m2. Kanadoje ši riba aukštesnė ir 3000 MHz dažniui atitiktų 6.2 W/m2. Šveicarijoje leidžiamas galios tankis, kaip skelbia šalies politikai, yra dešimt kartų mažesnis nei šalyse, kurios kliaujasi ICNIRP rekomendacijomis, tačiau Šveicarija trokšta tapti 5G ryšio technologijų lydere, todėl ieškoma būdų, kaip leistiną limitą išplėsti. Vis dėlto, vietos politikai šioje situacijoje įžvelgia kliuvinį dėl ypač aktyvaus gyventojų pasipriešinimo.

Remiantis visais aukščiau pateiktais duomenimis galima teigti, kad prof. J. Grigas spaudos konferencijoje „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ kalbėdamas apie įvairių pasaulio valstybių elektromagnetinės spinduliuotės normas pateikė teisybės neatitinkančią informaciją. Lietuvoje nuo šių metų gegužės mėnesio ketinama įvesti norma atitinka PSO rekomendacijas ir yra taikoma daugelyje pasaulio valstybių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)