Teiginiai
Evoliucijos teorija – tik hipotezė, kuri prieštarauja moksliniams faktams.
Verdiktas
Melas. Evoliucija laikoma ir faktu, ir teorija. Evoliucija yra plačiai stebima laboratorinėse ir natūraliose populiacijose, nes jos keičiasi laikui bėgant.
Melo detektoriaus komentaras
Kai Charles Darwin pristatė evoliucijos teoriją, tuometiniai mokslininkai ir visuomenė ją gana smarkiai bandė paneigti. Tačiau gausūs paleontologijos, genetikos, zoologijos, molekulinės biologijos ir kitų sričių įrodymai pamažu patvirtino evoliucijos tiesą be pagrįstų abejonių. Todėl mokslininkams jau seniai nekyla abejonių, kad evoliucijos teorija yra teisinga.
Daugelis žmonių mokykloje sužinojo, kad teorija patenka į „tikrumo“ hierarchijos vidurį – aukščiau paprastos hipotezės, bet žemiau dėsnio. Tačiau mokslininkai terminų taip nevartoja. Pasak JAV Nacionalinės mokslų akademijos, mokslinė teorija yra „gerai pagrįstas kai kurių gamtos pasaulio aspektų paaiškinimas, į kurį gali būti įtraukti faktai, dėsniai, išvados ir patikrintos hipotezės“.
Kitaip tariant, moksle teorija yra logiškiausias gamtos reiškinio veikimo paaiškinimas. Tai – gerai patikrinta ir pagrįsta gausiais įrodymais. Vadinasi, visiškai priešingai nei mūsų neoficialiai vartojamas žodis teorija, kuris reiškia nepatikrintą nuomonę ar spėjimą. Kaip mokslinė teorija, evoliucija leidžia mokslininkams daryti prognozes ir tyrimus, kurie veda prie naujų įrodymų.
Taigi, kai mokslininkai kalba apie evoliucijos teoriją, arba atominę teoriją ar reliatyvumo teoriją, jiems nekyla abejonių dėl jos tiesos.
Dažnai naudojami 5 įrodymai, kad evoliucijos teorija yra tikra: senovinių organizmų liekanos, fosilijų sluoksniai, panašumai tarp giminingų organizmų, kurie gyvena šiomis dienomis, DNR panašumai ir embrionų panašumai.
Kai kurias įrodymų rūšis, pavyzdžiui, fosilijas ir giminingų gyvų organizmų panašumus, naudojo ir Ch. Darvinas. Kitų, pavyzdžiui, DNR tyrimų, Ch. Darvino laikais nebuvo, bet šiandien mokslininkai jais naudojasi norėdami daugiau sužinoti apie evoliuciją.
Evoliucija yra daugybės šiuolaikinių mokslo šakų kertinis akmuo – pavyzdžiui, biologijos. Nėra jokių mokslinių ginčų dėl to, ar evoliucija įvyko ir vyksta, ar ji paaiškina gyvybės Žemėje istoriją. Kaip ir visose mokslo srityse, tyrimų ir rimtų diskusijų žinių apie evoliuciją vis daugėja. Pavyzdžiui, mokslininkai toliau tiria išsamią informaciją apie tai, kaip įvyko evoliucija, ir bando patikslinti, kas įvyko skirtingais vystymosi periodais.
Vaizdo įraše taip pat melagingai teigiama, kad, mokant evoliucijos, esą teigiama, kad žmogus kilo iš beždžionės. Tačiau tai – netiesa. Žmonės nėra kilę iš beždžionių ar kitų šiandien gyvenančių primatų. Mes turime bendrą žmogbeždžionių protėvį su šimpanzėmis, kuris gyveno prieš 8–6 milijonus metų. Tačiau, nors protėvis bendras, visgi žmonės ir šimpanzės išsivystė skirtingai. Beždžionės ir žmogbeždžionės taip pat turi bendrą tolimesnį giminaitį, gyvenusį prieš maždaug 25 milijonus metų. Taigi melaginga teigti, kad evoliucijos teorija „moko“, jog žmogus išsivystė iš beždžionės.