Teiginiai
Ekonomistas: tik greitas Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis gali jas išgelbėti nuo įsipareigojimų nevykdymo.
Verdiktas
Melas. Nors Lietuvos kitų metų biudžetas ir bus deficitinis, o tai reiškia, kad išlaidų suplanuota daugiau nei pajamų, tačiau Lietuva nepažeidžia ES nustaytų Mastrichto kriterijų – biudžetas yra planuojamas atsakingai.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose pasirodė žinučių, kuriose samprotaujama, kad G. Landsbergis ne veltui dabar grėsmingai prabilo apie galimą Rusijos puolimą. Tai iškart susieta su tuo, kad šiuo metų svarstomas kitų metų valstybės biudžetas, o jame, anot internautų, aptikta didžiulė skylė – pinigų trūksta viskam. Todėl esą jei rusai puls, viskas užsiglaistys.
Tam, kad tokie pasvarstymai būtų labiau įtikinantys, prie žinutės pridėta ekrano nuotrauka, kurioje matyti vieno estiško portalo straipsnio pavadinimas rusų kalba „Экономист: Только скорое нападение России на страны Прибалтики сможет спасти их от дефолта“ (liet. Ekonomistas: tik greitas Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis gali jas išgelbėti nuo įsipareigojimų nevykdymo).
Tačiau tokio straipsnio nepavyko rasti nei estiškame portale (čia) nei naudojantis „Google“ paieška (čia). Todėl galima teigti, kad toks straipsnis išvis neegzistuoja, joks ekonomistas nesakė, kad tik Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis gali jas išgelbėti nuo defolto.
Defoltas yra finansinių įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) – negalėjimas sumokėti palūkanų ar išmokų pagal pagrindines paskolos sutartis ar padengti paskolas pagal obligacijas ar paskolos lakštus ar pagal kitus įsipareigojimus. Defoltą gali skelbti valstybės (suverenus defoltas) ir kompanijos, negalinčios padengti visų ar dalies savo įsipareigojimų (čia).
Tačiau Lietuvai defoltas negresia. Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Palyginti su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc). Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos (čia).
- Šaltiniai
- Iš esmės. Gabrielius Landsbergis apie požiūrį į Kiniją ir karo Ukrainoje perspektyvas
- Landsbergis įspėja, kad Rusija telkia resursus prieš NATO: norėčiau būti neteisus
- Seime pateiktas patobulintas 2024 metų valstybės biudžeto projektas
- Gintarė Skaistė pristato 2024 m. valstybės biudžeto projektą
- Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą: liko paskutinis balsavimas
- Įsipareigojimų nevykdymas (defoltas)