Teiginiai
Visa Vakarų Ukraina (ir ne tik) po Chmelnickyje susprogdintos nešvarios atominės bombos tapo radiacine zona. Lietuva taip pat gavo geroką kiekį radiacijos.
Verdiktas
Melas. Ukrainoje niekada nebuvo susprogdinta vadinamoji nešvari atominė bomba, todėl nei ši šalis, nei jos kaimynės bei Lietuva negavo jokios radiacijos dozės.
Melo detektoriaus komentaras
Socialinė tinkle pasirodė įrašas, kuriame teigiama, kad Ukrainoje, Chmelnickyje, nešvari atominė bomba buvo susprogdinta 2022 metų gegužę. Tada ir Lietuva esą gavo radiacijos dozę, o visa Vakarų Ukraina iki šiol yra radiacinė zona, tačiau joje auginama žemės ūkio produkcija, kuri atkeliauja ir į Lietuva.
Visa tai yra melas, nes Rusija apie tai, kad Ukraina gali susprogdinti tokią bombą pradėjo kalbėti 2022 metų rudenį, o 2023 metų gegužę iš Rusijos pasipylė pranešimai, kad gegužės 13-14 dienomis Ternopilyje ir Chmelnickyje sprogo sandėliai su nusodrintojo urano amunicija ir esą radioaktyvus debesis keliauja į Europą. Teigta, kad radiacijos lygis išaugo ir Lietuvoje.
Tai iškart suskubo paneigti Radiacinės saugos centras. Jis išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinti informacija apie neva įvykusį galingą sprogimą Chmelnickio (Ukraina) regione, dėl kurio ore pasklido radioaktyviosios medžiagos ir buvo nustatytas jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) lygio padidėjimas.
„Radiacinės saugos specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje, kuris yra nepakitęs ir gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti. Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuotume atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, - savo pranešime teigė Radiacinės saugos centras (čia).
Ternopilio ir Chmelnickio valdžios atstovai paneigė informaciją apie nusodrinto urano amunicijos sprogimus. Gegužės 15 d. Ternopilio regiono valstybės administracijos vadovas Volodymyras Trušas pareiškė, kad jokia amunicija nesprogo ir pabrėžė, kad mieste nėra jokių aplinkosaugos problemų. Gandus apie radiacijos pavojų paneigė ir Chmelnickio miesto taryba. Vietos valdžia pabrėžė, kad regione nėra jokių nukrypimų nuo įprasto radiacijos lygio (čia).
2022 metų spalį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pradėjo skambinti skirtingų šalių gynybos ministrams, kad juos perspėtų, jog Ukraina esą ruošiasi panaudoti nešvarią atominė bombą. JAV Karo studijų centro analitikai tuomet įsitikinę, kad tokiu būdu Rusija bando sustabdyti arba sulėtinti karinę pagalbą Ukrainai (čia)
Į S. Šoigu skambučius iškart sureagavo Ukraina. Jos Vyriausybė raštu kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA). Jos vadovas Rafaelis Grossi netrukus pranešė, kad siunčia inspektorius į dvi vietoves Ukrainoje, kurias Rusija nurodė, kad jose vyksta veikla, susijusi su galimu „nešvarių bombų“ gamyba (čia).
Netrukus, 2022 metų lapkričio pirmosiomis dienomis, TATETA pranešė, kad nerado jokių įrodymų, jog Ukraina gamintų vadinamąją nešvarią bombą. TATENA generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grossi pranešime teigta, kad „techninis ir mokslinis iki šiol atliktų rezultatų vertinimas neparodė jokių nedeklaruotos branduolinės veiklos ir medžiagų požymių“ vietose, kuriose agentūra atliko patikrinimus (čia).
- Šaltiniai
- Что такое "грязная бомба", которой пугают россияне и как от нее защититься
- Zelenskyy Criticizes Russia for ‘Dirty Bomb’ Claims
- UN nuclear agency to probe Russia claim of „dirty bombs“
- IAEA says no sign of 'dirty bomb' work at Ukrainian sites; Kyiv hails report
- No evidence of ‘dirty bomb’ in Ukraine, UN nuclear watchdog says
- Public Health Fakes: radiation threat due to explosions in Ternopil and Khmelnytskyi
- Відлуння вибухів у Хмельницькому і “ядерні” фейки РФ: що не так з українською реакцією
- Radiacinės saugos centras: plinta klaidinanti žinia apie Europoje padidėjusį radiacinį foną dėl sprogimų Ukrainoje