Teiginiai
Rusija Lietuvai padovanojo Vilniaus kraštą, Druskininkų miestą, Vilkaviškio rajoną, Klaipėdos uostą ir Klaipėdos kraštą kartu su Kuršių nerija.
Verdiktas
Melas. Kone visas šias teritorijas Rusija realiai prisijungė sau, nes ji ketino ar jau buvo okupavusi Lietuvą. Dezinformacinos ir misinformacijos analizės centro tyrimai įrodė, jog vienas populiariausių Kremlius naratyvų yra toks, kad Lietuva ir kitos šalys, padedamos sovietų, išplėtė savo teritorijas.
Melo detektoriaus komentaras
Šiuos neva faktus dar 2020 metais į eterį paleido vienas žymiausių Kremliaus propagandą skleidžiančių žurnalistų Dmitrijus Kiseliovas. Jis savo laidoje „Savaitės apžvalga“ Rusijos televizijoje RT aiškino, kad Lietuva savo dabartinę teritoriją įgavo tik sovietiniais laikais. Pasak D. Kiseliovo Lietuva Rusijai turėtų būti dėkinga už Vilnių, Klaipėdą ir Vilkaviškio rajoną (čia).
Tačiau melas yra tai, kad Rusija Lietuvai dovanojo Vilnių ar kitas teritorijas. Viena vertus, jos elgesį skatino savanaudiškumas, kita vertus – ateities planais, bet tikrai ne geranoriškumas.
Dezinformacinos ir misinformacijos analizės centras pabrėžė, kad didžiojoje dalyje pastaraisiais metais Rusijos skleidžiamų ar inicijuojamų publikacijų susitelkė į tai, kad Lietuva turėtų būti dėkinga Sovietų sąjungai už išlaisvinimą. Taip pat teigta, kad Lietuva ir kitos šalys, padedamos sovietų, išplėtė savo teritorijas, ir jei ne Raudonosios armijos pagalba, nacistinės Vokietijos kariuomenė ištrintų Baltijos šalių gyventojus nuo žemės paviršiaus.
Istorikai pabrėžia, kad 1918 metais atkurtos Lietuvos valstybės santykiai su Sovietų Rusija (nuo 1922 metų ji tapo Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS)) buvo grindžiami 1920 metais pasirašyta Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartimi. SSRS ateityje planavo įtraukti Baltijos šalis į savo įtakos sferą, todėl buvo suinteresuota Lietuvos nepriklausomybe (čia).
Vokietija pažadėjo neremti prieš Lietuvą nukreiptos trečiosios jėgos, bet šio pažado netesėjo – 1939 m. rugpjūčio 23 dieną sudarė slaptą sutartį su SSRS, kuri žinoma kaip Molotovo–Ribentropo paktas. Šia sutartimi Vokietija ir SSRS pasidalijo Rytų Europą į įtakos sferas. Lietuva pateko į Vokietijos, Latvija ir Estija – į SSRS įtakos sferą. Tačiau pagal 1939m. rugsėjo 28 d. sutartį su Vokietija, SSRS užleido jai teritorijas į rytus nuo Vyslos, o Vokietija sutiko, kad Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys, patektų į SSRS įtakos sferą.
Netrukus Lietuva su SSRS buvo priversta pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, jos teritorijoje buvo įkurdinta apie 20 000 (vėliau daugiau) SSRS karių. Mainais SSRS, neva laikydamasi 1920 m. taikos sutarties, 1939 m. spalio 9 dieną perdavė Lietuvai Vilniaus miestą (215 000 gyventojų) ir dalį Vilniaus krašto, o kitą dalį atidavė Baltarusijai (čia).
Lietuvai buvo grąžinta tik dalis Vilniaus krašto – 6909 km² teritorija su 490 000 gyventojų – apie vieną penktadalį. Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. lapkričio 6 d., prie Lietuvos buvo prijungta dar 2637 km² dydžio teritorija (Druskininkai, Dieveniškės, Švenčionys). Visa Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto dalis nuo tol apėmė tik 9546 km² su 565 400 gyventojų (čia).
Garsiojo istoriko Adolfo Šapokos sūnėnas Gintautas Šapoka aiškino, jog kai Lietuvai grįžo dalis Vilniaus krašto, 1939 metų spalio 28 d. buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos siena. Ta siena buvo labai keistai išvesta – už Lietuvos ribų buvo palikti tokios lietuviškos apylinkės kaip Druskininkai, Marcinkonys, Mielagėnai, Švenčionys, Tverečius ir kitos. Spėjama, kad tai buvo specialiai padaryta, mat komunistai veltui nieko neduoda. Jie tikėjosi iš lietuvių, likusių už Lietuvos ribų, paruošti kadrus būsimai Lietuvos okupacijai (čia).
Kalbant apie tai, kad Rusija Lietuvai „išpirko“ Vilkaviškio rajoną, jokių istorinių faktų apie tai nėra. Priešingai – nurodoma, kad 1940 m. birželio 15 d. okupavę Lietuvą rusai Vilkaviškyje nacionalizavo privačias ligonines, fabrikėlius, dirbtuves, knygynus ir kitas įmones. Uždarytas Vilkaviškio dvaras. Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas rusų kariuomenės. 1941 m. birželio 13–15 d. gyvuliniuose vagonuose iš Vilkaviškio apskrities į Sibirą buvo išvežta 569 žmonės (čia).
Žinia, po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m. birželį pagal Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai perduotas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos valdymui, Nemunas nuo Gardino iki žiočių – internacionalizuotas.
Tačiau 1921 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas priėmė nutarimą Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos valstybės. 1922 pabaigoje krašte imta rengti Lietuvos valdžios remiamą sukilimą. 1923 metų sausio 10 dieną į Klaipėdos krašto teritoriją įžengusi apie 1500 sukilėlių (iš jų apie 300 buvo klaipėdiškiai) rinktinė sausio 15 dieną užėmė Klaipėdą.
Nuo tada Klaipėda ir dalis jo apylinkių priklausė Lietuvai, tačiau 1938 spalį Adolfas Hitleris pasirašė slaptą direktyvą kariuomenei būti pasiruošusiai okupuoti Klaipėdos kraštą. Kai 1939 metų kovą nacistinė Vokietija okupavo Čekiją, įsitikinusi, kad Vakarų valstybės taikstosi su agresija, ultimatumu pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama Klaipėdos kraštą perduotų Vokietijai. Negalėdama jėga priešintis prievartai, Lietuva buvo priversta pasirašyti krašto perdavimo Vokietijai sutartį ir nuo 1039 m. kovo 23 dienos kraštą užėmė Vokietijos kariuomenė.
Per Klaipėdos operaciją, vykusią 1945 metų sausį, SSRS kariniai junginiai užėmė Klaipėdą, vasarį – Kuršių neriją. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos (LSSR) (čia).
Paprasčiau tariant, SSRS kovojo su didžiausia savo prieše – nacistine Vokietija, o Klaipėdos kraštas buvo grobis, kurį buvo logiška atiduoti Lietuvai, kurią vis tiek valdė Rusija.
Vis šios „dovanos“, išskyrus Klaipėdos kraštą, lėmė tai, kad 1940 m. Rusija okupavo Lietuvą, prasidėjo represijos, krašto sovietizacija, 1941 m. įvyko juodojo birželio tragedija (čia)
- Šaltiniai
- Molotovo-Ribentropo paktas
- TSRS–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis
- Vilniaus kraštas
- Klaipėdos kraštas
- Vilkaviškio rajono savivaldybė
- Vilkaviškis
- Lietuvos Respublika 1920–1940
- G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius
- DIDŽIOSIOS TAUTOS AUKOS
- Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje
- Lietuva Kremliaus propagandos taikiklyje: kliuvo ir Anušauskui