Teiginiai
Slovakijos premjeras patvirtino, kad Lietuva ir kitos šalys siųs kariuomenę į Ukrainą.
Verdiktas
Melas. Nors Slovakijos premjeras Robertas Fico ir pareiškė, kad kelios ES ir NATO narės svarsto galimybę dislokuoti karines pajėgas Ukrainoje, tačiau taip pasielgti galinčių valstybių neįvardijo.
Melo detektoriaus komentaras
Prokremlišku įvardijamas R. Fico apie ES ir NATO narių neva svarstymus siųsti karius į Ukrainą prabilo pirmadienį, vasario 26-ąją. To paties pirmadienio vakarą Paryžiuje vyko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuota tarptautinė Europos vadovų konferencija, skirta aptarti būdus, kaip sustiprinti paramą Ukrainai.
Kalbėdamas po pirmadienio rytą įvykusio Slovakijos saugumo tarybos ir ministrų kabineto posėdžio R. Fico teigė, kad Paryžiuje bus diskutuojama apie kolektyvinę Vakarų strategiją Ukrainos klausimu, premjeras citavo „ribotą dokumentą“, kuriame išvardijamos temos, kurios bus aptariamos Paryžiuje ir kurios „sukelia šiurpuliukus“. „Šios temos, – sakė jis, – reiškia, kad nemažai NATO ir ES valstybių narių svarsto dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą“ (čia). Tačiau R. Fico neįvardijo, kurios šalys tai svarsto, ir tikrai neįvardijo, kad Lietuva savo kariuomenę siųs į Ukrainą.
Spaudos konferencijoje po susitikimo su Europos vadovais E. Macronas pareiškė, kad nėra susitarimo dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau šio klausimo negalima atmesti (čia).
Kitą dieną Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu patikslino, kad konferencijoje buvo diskutuojama, bet nebuvo sutarimo dėl išminavimo ir karinių mokymų operacijų Ukrainoje, toliau nuo fronto linijų. „Tai nėra karių siuntimas kariauti prieš Rusiją“, – sakė ministras (čia).
Daugelis lyderiaujančių ES ir NATO šalių antradienį patvirtino, kad nesiųs savo karių į Ukrainą. Tai paskelbė JAV, Vokietija, JK, Italija, Ispanija, Lenkija, Čekija (čia).
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat sakė, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas neplanuoja siųsti karių į Ukrainą (čia).
Komentuodamas Prancūzijos prezidento E. Macrono pasvarstymus, kad į Ukrainą galėtų būti siunčiamos sausumos pajėgos, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatmetė, jog Lietuva galėtų nusiųsti savo karių. Tačiau jis pabrėžė, kad kariai tik vykdytų mokymus, o patys kariniuose veiksmuose nedalyvautų. „Paramos Ukrainai formos visada svarstomos, ir ši iniciatyva yra svarstoma. Dabar Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai“, – antradienį paklaustas, ar Lietuva galėtų siųsti savo karių, sakė A. Anušauskas (čia).
Ministro teigimu, sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą minėtiems tikslams turėtų priimti Valstybės gynimo taryba.
Anot naujienų agentūros AP, sprendimas išsiųsti karius į Ukrainą ir juos ten dislokuoti ilgą laiką pareikalautų tokių transporto ir logistikos pajėgumų, kuriuos galėtų sukaupti tik tokios šalys kaip JAV, JK, Prancūzija, Vokietija ir galbūt Italija, Lenkija ar Ispanija. Kone visos šios šalys jau paneigė apie planus siųsti karius į Ukrainą.
- Šaltiniai
- Prezidentas Paryžiuje: skubi Vakarų karinė parama Ukrainai dabar yra svarbesnė nei bet kada
- Tiesiogiai – iš KAM: Anušausko komentaras dėl karių siuntimo į Ukrainą
- Anušauskas – apie iniciatyvą siųsti karius į Ukrainą: kovos veiksmuose jie nedalyvautų
- Slovak PM says EU, NATO members weighing sending troops to Ukraine
- Slovakia elections: Pro-Russia former PM Robert Fico wins poll but must forge coalition
- France's Macron says sending troops to Ukraine cannot be ruled out
- Nato allies reject Emmanuel Macron idea of troops to Ukraine
- Ukraine-Russia war latest: Europe's military powers deny suggestions of Western troops being sent to Ukraine
- Germany and Poland say they’re not sending troops to Ukraine as the Kremlin warns of a wider war