Teiginiai
Nors Japonijoje gyvena 128 mln. žmonių, valstybės tarnyboje dirba tik 9 000, o Lietuvoje, kurios gyventojų skaičius siekia 2,95 mln. yra net 52 000 valstybės tarnautojų.
Verdiktas
Melas. Lietuvos valstybės tarnautojų skaičius 2023 metų duomenimis siekė 47,7 tūkst., tačiau Japonijos šiame sektoriuje dirbančiųjų skaičius yra žymiai didesnis. Lyginti valstybės tarnautojų skaičių kiekvienoje šalyje, neatsižvelgiant į kitus rodiklius, yra nekorektiška, nes šalyse suvokimas apie tai, kas yra valstybės tarnautojas, skiriasi. Tikslingiau būtų lyginti žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, skaičių. Lietuvoje 2023 metais šis skaičius siekė 348,4 tūkst., o Japonijoje – 3,399 mln.
Melo detektoriaus komentaras
Taisymas 2024.08.12: pirminėje teksto versijoje nurodytas Lietuvos valstybės tarnautojų skaičius – 52 tūkst. – buvo atnaujintas į 43,7 tūkst. sulaukus Viešojo valdymo agentūros komentaro su statistikos patikslinimu. Taip pat pridėta atnaujinta informacija apie Lietuvoje dirbančių statutinių valstybės tarnautojų bei viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių. Atnaujinus statistinius duomenis klaidingo teiginio vertinimas pakeistas iš „Iš dalies melas“ į „Melas“.
Valstybės tarnybos samprata
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp šalių skiriasi valstybės tarnybos samprata, todėl sudėtinga palyginti šalis pagal tarnautojų skaičių.
Europoje yra šalių (pavyzdžiui, Prancūzija, Švedija, Danija, Vokietija, Graikija), kuriose valstybės tarnyba apima visus viešajame sektoriuje dirbančius darbuotojus (pavyzdžiui, mokytojus, dėstytojus, medikus, socialinius darbuotojus ir kt.). Lietuvoje sveikatos ir švietimo sektoriaus darbuotojai nėra priskiriami valstybės tarnautojams. Kitose šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje) valstybės tarnautojais laikomi tik regioninės valdžios atstovai.
Lietuvoje valstybės tarnautojai dirba statutinėse tarnybose (policijoje, muitinėje, įkalinimo įstaigose, priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, diplomatinėje tarnyboje), Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijose, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, savivaldybėse, teismų, prokuratūrų administracijose (politikai, teisėjai ir prokurorai nėra valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai jiems padeda vykdyti funkcijas) ir kt.
Svarbu pastebėti, kad tik dalis tokiose įstaigose dirbančių asmenų yra valstybės tarnautojai. Kiti yra darbuotojai, kurie dirba pagal darbo sutartis. Jie nėra laikomi valstybės tarnautojais, nes neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir neįgyvendina tam tikros valstybės valdymo srities politikos arba neužtikrina jos įgyvendinimo koordinavimo (čia).
2023 m. duomenimis, Lietuvoje dirbo apie 1,4 mln. žmonių, iš jų 43,7 tūkst. yra valstybės tarnautojai, tarp kurių 18,2 tūkst. buvo statutiniai valstybės tarnautojai.
Japonijoje dirba 3,399 mln. viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie skirstomi į dvi kategorijas: nacionalinio lygmens darbuotojus (593 tūkst.) ir vietinio lygmens darbuotojus (2,8 mln.) (čia).
Nacionalinio lygmens darbuotojai tik iš dalies galėtų atitikti Lietuvos valstybės tarnautojų sąvoką. Tai yra Japonijos ministrai, politikai, ambasadoriai, teismų, ministerijų ir agentūrų darbuotojai (čia), tačiau ši sąvoka vis viena neapimtų didelės dalies darbuotojų, kurie valstybės tarnautojais priskiriami Lietuvoje. Pavyzdžiui, Japonijos policijos, muitinės ar gaisrininkų bei kitų tarnybų darbuotojai įtraukiami prie vietinio lygmens viešojo sektoriaus darbuotojų, o ne nacionalinio lygmens, o Lietuvoje šie dirbantieji yra laikomi statutiniais valstybės tarnautojais, taigi, papuola į bendrą valstybės tarnautojų skaičių.
Viešojo valdymo agentūros 2023 metų duomenimis, apie 41,6 proc.(18,2 tūkst.) Lietuvos valstybės tarnautojų buvo statutiniai valstybės tarnautojai, kurie dirbo policijoje, gaisrinėje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Viešojo saugumo tarnyboje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Kalėjimų tarnyboje ir t.t.
Šaltiniai
VALSTYBĖS TARNYBA: KĄ TURĖTŲ ŽINOTI NORINTYS TAPTI VALSTYBĖS TARNAUTOJAIS?
Viešojo valdymo agentūros komentaras „Melo detektoriui“ el. paštu 2024.08.08
