Teiginiai
Po tragiškos 14-metės mirties Alytuje – naujos detalės: sulaikytas vyras, kuris įtariamas pastūmėjęs mergaitę į savižudybę.
Verdiktas
Melas. Nors policija ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo 14-metės privedimo prie savižudybės, jokie įtariamieji nėra sulaikyti, kaltinimai niekam nepareikšti. Be to, ši „naujiena“ paskelbta sukčių sukurtoje interneto svetainėje, kurios pagrindinis tikslas – išvilioti iš patiklių žmonių pinigus.
Melo detektoriaus komentaras
Alytuje skaudi nelaimė įvyko birželio 10 dieną, kai Nemune buvo aptiktas 14-metės kūnas. Mergaitės mama tądien, prieš 12 val., policijai pranešė, kad iš namų į mokyklą išėjo, bet į ją taip ir nenuėjo jos 14-metė dukra. Pranešta, kad mergina dingo. Policija peržiūrėjo vaizdo kamerų, įrengtų mieste, fiksuotus vaizdus ir paaiškėjo, kad nepilnametė ėjo link Dainų slėnio. „Peržiūrėtos ten įrengtų vaizdo kamerų medžiaga, kur užfiksuota, kaip nuo tilto nukrenta žmogus ir spėjama, kad tai gali būti ieškoma nepilnametė“, – sakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė. Pirmadienį, po pietų, policijos atstovė tvirtino, kad Punios apylinkėse, Nemuno upėje, rastas galimai nuo tilto nukritusios paauglės kūnas. Mirusios nepilnametės kūnas rastas be išorinių smurto žymių. Alytaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo 14-metės paauglės privedimo prie savižudybės (čia).
Tačiau netrukus po šio įvykio internete buvo sukurtas „Delfi“ portalo klonas delfipliusas.eu. Sukčių sukurtoje interneto svetainėje paskelbtas melagingas straipsnis „Po tragiškos 14-metės mirties Alytuje – naujos detalės: sulaikytas vyras, kuris įtariamas pastūmėjęs mergaitę į savižudybę.“
Jame dėstoma, kad „širdį draskančios žinios motiną paskatino nedelsiant išreikšti įtarimus dėl buvusio sugyventinio kaltės. Ji pateikė policijai susirašinėjimus, kuriuose aiškiai matėsi netiesioginiai grasinimai sugriauti jos gyvenimą, jei ji neatiduos dalies pinigų. Paaiškėjo, kad moteris, ilgą laiką buvusi bedarbė, neseniai uždirbo 52 tūkst. eurų investuodama į „Energy Profit Sense“ – elektros biržos projektą. Buvęs sugyventinis, sužinojęs apie pinigus, pradėjo reikalauti pusės sumos, teigdamas, kad jis praleido daug pinigų ant jų ir nori atgauti tai, kas priklauso jam“.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad „šis tragiškas įvykis paskatino DELFI redakciją pradėti savarankišką tyrimą dėl investicinės platformos „Energy Profit Sense“. Ir esą nustayta, kad įsinešus pradinį 200 eurų įnašą, „Energy Profit Sense“ pirkimai siekia beveik 100 % pelningumą, o vidutinė dienos grąža yra apie 100-500 %.
Šią melaginga nuoroda imta aktyviai dalintis ir socialiniuose tinkluose.
Pabrėžiame, kad „Delfi“ portalas neturi nieko bendro su sukurtu klonu delfipliusas.eu., „Delfi“ portalas niekada nerašė apie tai, kad 14-metę į savižudybė galėjo pastūmėti jos mamos buvės sugyventinis, „Delfi“ taip pat niekada neatliko jokių tyrimų ir bandymų su neva investicine platforma „Energy Profit Sense“.
„Delfi“ ne kartą rašė, kaip sukčiai lobsta prisidengdami „Delfi“ vardu ir išnaudodami rezonansines istorijas. Fiktyvias svetaines kuriantys sukčiai straipsniuose reklamuoja investavimo įrankius, kurie nėra registruoti Lietuvos finansų rinkos dalyviai. Delfi vardu prisidengdami sukčiai naudojosi Vilniuje dingusio, o vėliau negyvo rasto nepilnamečio Mykolo istorija, Suodaičių skandalu ir net Agnės Jagelavičiūtės buvusio vyro ir mamos konfliktu (čia).
Reaguodami į situaciją paaiškiname, kokie požymiai rodo, kad aptikote sukčių sukurtą interneto svetainę, kuri su realia naujienų portale „Delfi“ pateikiama informacija neturi nieko bendro.
Pirmiausia, patikrinkite interneto svetainės URL adresą. Spustelėjus nuorodą socialiniuose tinkluose ar, pavyzdžiui, „Google“ paieškos variklyje pirmiausiai patikrinkite interneto svetainės adreso laukelyje esantį URL adresą, atkreipkite dėmesį ne tik į jame pateikiamas raides, bet ir į kitus simbolius – taškus, tarpus ir pan. Naujienų portalo „Delfi“ URL adresas – www.delfi.lt arba, jei naršote mobiliuosiuose įrenginiuose, m.delfi.lt. Jei ekrane matote „Delfi“ logotipą ir kitokius grafinius elementus, primenančius portale pateikiamą informaciją, bet adreso laukelyje įrašytas kitoks adresas, vadinasi, naršote sukčių sukurtoje interneto svetainėje (čia).
Pastebėjus, kad straipsnyje agresyviai reklamuojama nežinoma platforma ar produktas, o svetainė atitinka ir kitus jau anksčiau išvardytus bruožus, liudijančius apie sukčiavimą, verčiau nespauskite tokioje svetainėje pateikiamų nuorodų ir nesuvedinėkite asmens duomenų.
„Lietuvos bankas“ pateikia daugiau informacijos apie tai, kaip veikia investiciniai sukčiai, ir kaip atpažinti investicinio sukčiavimo interneto svetaines (čia). Pirmiausia, prieš nusprendus investuoti dalį savo lėšų svarbu įsitikinti, kad tokias finansines paslaugas siūlanti įmonė turi Lietuvos banko išduotą licenciją ar leidimą teikti tokias paslaugas Lietuvoje. Lietuvos bankas (čia) pateikia teisėtų rinkos dalyvių sąrašą.
Kitas įrankis, kuris gali padėti įsitikinti, ar neužkibote ant sukčių kabliuko, yra nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašas, kurį galima rasti ČIA.
Šaltiniai
Po tragedijos Alytuje, policija pradėjo tyrimą dėl galimo 14-metės privedimo prie savižudybės
Po tragedijos Alytuje papasakojo apie mirusią paauglę: labai protinga mergaitė
Sukčiai intensyviai lobsta prisidengdami „Delfi“ vardu: naudojasi net ir 15-mečio Mykolo tragedija
Kaip atpažinti netikras, portalu „Delfi“ apsimetinėjančias, interneto svetaines?
Sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, tačiau jas siūlančių
Didelio masto sukčiavimo atakoje išnaudojami Lietuvoje ir pasaulyje žinomi veidai
Lietuvoje vyksta didžiausia iki šiol fiksuota dezinformacinė ir sukčiavimo ataka
