Teiginiai
Poliomielitą sukelia ne virusas, o toksiniai pramoniniai nuodai arba skiepai.
Verdiktas
Melas. Poliomielitą sukelia virusas.
Melo detektoriaus komentaras
Įraše teigiama, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 1988 m. vykdo „nesėkmingą“ vakcinacijos kampaniją prieš poliomielitą. Tačiau besivystančiose šalyse vis daugiau vaikų kenčia nuo paralyžiaus, o pramoninėse valstybėse infekcija nenustatoma jau kelis dešimtmečius. Taip esą yra dėl vandenilio arsenato ir kitų „toksinių pramoninių nuodų“ arba net vakcinų, o ne infekciją sukeliančio viruso. Poliomielitas taip pat naudojamas kabutėse, norint pabrėžti, kad tokios ligos nėra, o tikroji paralyžiaus priežastis – slepiama.
Tačiau moksle ir medicinoje poliomielitas yra gerai ištyrinėta liga, ir ji vis dar tyrinėjama. Jau žinoma, kad tai – virusinė infekcija, kurią sukelia poliomielito virusas, turintis RNR, priklausantis Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai. Dažniausiai suserga vaikai iki 5 m. Nuo 1988 m. PSO priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo išnaikinti poliomielitą. Daugelyje pasaulio kraštų laukinį poliomielitą pavyko išnaikinti, tačiau ne visur. Teigiama, kad virusą sunku pažaboti todėl, kad dauguma infekcijų yra be simptomų, paralyžius pasireiškia maždaug 1 proc. žmonių, o aplinkoje, pavyzdžiui, vandenyje, gali išbūti ir iki 90 d. (čia, čia ir čia).
Nors poliomielitas vaikus visam gyvenimui suluošindavo labai seniai, tik 1789 m. britų gydytojas Michael Underwood pirmasis aprašė infekciją klinikoje, ir tik 1840 m., surinkus užtektinai mokslinių ir medicininių duomenų, infekcija pripažinta medicinine būkle (liga) (čia).
Vakcinos nuo viruso sukurtos 6 praėjusio amžiaus dešimtmetyje (čia). Skiepijama dviejų rūšių vakcinomis: inaktyvuota vakcina ir gyva susilpninta geriamąja vakcina. Abi vakcinos suteikia labai gerą apsaugą nuo poliomielito. Geriamoji vakcina nuo poliomielito nenaudojama ES, bet tebenaudojama ligos protrūkiams kontroliuoti tam tikrose šalyse, kuriose paplitęs laukinis poliomielitas. Retais atvejais ir tik bendruomenėse, kuriose yra mažai pasiskiepijusių žmonių, gyvas susilpnintas geriamosios vakcinos virusas gali cirkuliuoti ilgą laiką ir mutavęs įgyti paralyžių sukeliančią formą. Tai nereikštų, kad laukinio poliomielito virusas grįžta. Bet dėl šios priežasties išnaikinus laukinį poliomielitą visame pasaulyje siekiama kuo greičiau nutraukti šios rūšies vakcinos naudojimą (čia).
Vakcinacijos kampanija buvo tokia sėkminga, kad jau 2002 m. paskelbta, jog Europos regionas yra laisvas nuo šios infekcijos. 1972 metais Lietuvoje užregistruotas paskutinis poliomielito atvejis. Tik dvi šalys, Afganistanas, Pakistanas, vis dar yra endeminės poliomielito teritorijos, kur infekciją sukelia laukinis virusas (čia).
Gydymo nuo poliomielito nėra, skiriamas tik simptominis gydymas, todėl veiksmingiausias būdas išvengti susirgimo – skiepai.
Melagingas teiginys, kad poliomielitą sukelia ne virusas, o vandenilio arsenatas – nėra naujas. Tačiau per ir po COVID-19 pandemijos jis vėl pradėtas platinti melagienų šaltiniuose. Tokią informaciją skleidžiantys asmenys teigia, kad poliomielitas buvo sustabdytas ten, kur nebenaudojamas vandenilio arsenatas. Tačiau tai – melas. Teigiama, kad šis pesticidas sukelia paralyžių. Tačiau svarbu paminėti, kad vandenilio arsenato ir poliomielito paralyžiai skiriasi. Be to, pesticido sukeltos komplikacijos dažniausiai pasireiškia ūkininkams, kurie gali susidurti su didelėmis jo dozėmis, o poliomielitas labiausiai pažeidžia vaikus iki 5 m. Taip pat poliomielitas diagnozuojamas ne tik pagal simptomus. Poliovirusą galima aptikti mėginiuose iš gerklės, išmatose (išmatose) ir kartais smegenų skystyje (CSF), išskiriant virusą ląstelių kultūroje arba aptinkant virusą polimerazės grandinine reakcija (PGR) (čia).