Teiginiai


Raudonos pašvaistės rodo deguonies degimą, kuris reiškia, kad kosminė spinduliuotė tapo stipresnė ir pavojingesnė.

Verdiktas


Netiesa. Raudonos pašvaistės nereiškia deguonies deginimo. Jos yra kur kas retesnės ir paprastai reiškia, kad iš Saulės į Žemę ateina daugiau saulės vėjo.

Melo detektoriaus komentaras


Saulė yra itin karštų dujų kamuolys, sudarytas iš elektra įkrautų dalelių, vadinamų jonais. Jonai, keliaujantys nuo Saulės paviršiaus, vadinami saulės vėju.

Kai saulės vėjas artėja prie Žemės, jis patenka į Žemės magnetinį lauką. Jei šis magnetinis laukas neapsaugotų planetos, saulės vėjas nupūstų trapią Žemės atmosferą, o tada gyvybė čia jau taptų neįmanoma. Didžiąją saulės vėjo dalį blokuoja magnetosfera.

Klaidinanti žinutė

Šiaurės pašvaistė nušvinta taip aukštai atmosferoje (97–1000 kilometrų virš Žemės paviršiaus), kad nekelia jokios grėsmės žmonėms, stebintiems jas nuo žemės. Pati aurora nėra kenksminga žmonėms, tačiau susidarančios įkrautos dalelės gali turėti neigiamą poveikį infrastruktūrai ir technologijoms (pavyzdžiui, palydovams, skriejantiems kosmose).

Ryškiausios pašvaistės atsiranda tada, kai saulės vėjas yra stipriausias. Saulės vėjas paprastai yra gana pastovus, tačiau saulės oras gali keistis kasdien. Auroros spalvos skiriasi priklausomai nuo aukščio ir sutinkamų atomų rūšies. Jei jonai susiduria su aukštai atmosferoje esančiais deguonies atomais, šį sąveika sukelia raudoną švytėjimą. Tačiau tai nereiškia deguonies deginimo, kaip teigiama vaizdo siužete. Raudonos auroros yra taip pat labai retos.

Saulė gyvena 11 metų ciklais. Ciklo pradžioje ir pabaigoje Saulė yra ramesnė, o viduryje tampa neramesnė, joje fiksuojama daugiau dėmių ir pan. Tas laikotarpis vadinamas Saulės aktyvumo maksimumu, ir jį pasieksime 2025 m. Tiesa, kad nuo Saulės audrų reikia saugotis, tačiau netiesa, kad a) raudona aurora yra pavojinga; b) kad mokslininkai tyli – NASA, Europos kosmoso agentūroje yra tam skirtis ištisos misijų programos, į Saulę leidžiami erdvėlaiviai (kaip „Parker Solar Probe“), Saulę kasdien tyrinėja tūkstančiai mokslininkų Žemėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją