Teiginiai
Tūkstančiai žmonių išėjo į Berlyno gatves palaikyti taikos su Rusija.
Verdiktas
Melas. Vaizdo įraše užfiksuotos organizacijos „Querdenken“ eitynės. Jos nėra tiesiogiai susijusios su Rusija ar šios šalies palaikymu. „Querdenken“ susibūrė aktyviai priešinantis skiepams, o vėliau prie organizacijos prisijungė vis daugiau sąmokslo teorijų skleidėjų, 5G ryšio priešininkų, „chemtreilų“ idėjos palaikytojų. Rugpjūčio 3 d. Berlyne vyko protesto akcija, norint paminėti sukaktį po to, kai grupės išėjo į gatves 2020 m.
Melo detektoriaus komentaras
Visą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose plinta reportažo iš didelio protesto kadrai. Kiek daugiau nei minutės trukmės vaizdo įraše matomi žmonės, nešini vėliavomis. Ekrane suboluoja ir Rusijos vėliava.
To pakako įrašu pasidalinusiems tvirtinti, esą tūkstančiai vokiečių išėjo į gatves išreikšti paramos Rusijai. „Tūkstančiai žmonių išėjo į Berlyno gatves palaikyti taikos su Rusija. Demonstrantai prieštarauja Vokietijos vyriausybės veiksmams, kuriais siekiama tęsti Ukrainos konfliktą“, – aiškino keli žinutės skleidėjai.
Pasitelkus kelis vaizdo įrašo kadrus galima rasti daugiau informacijos apie tai, kas išgynė vokiečius į gatves. Vaizdo įrašas iš tiesų buvo buvo nufilmuotas Berlyne, Vokietijoje, kur vyko 9000 žmonių minią subūręs protestas, tačiaus, skirtingai nei teigiama socialiniuose tinkluose, su parama Rusijai nėra susijęs.
Rugpjūčio 3 d. Berlyne vyko grupės „Querdenken“ (liet „Lateraliniai mąstytojai“) susibūrimas. Ši grupė patraukė visuomenės dėmesį pandemijos metu, kai aktyviai priešinosi vakcinacijai. Po „Querdenken“ taip pat skėčiu glaudžiasi sąmokslo teorijų skleidėjai, 5G ryšio priešininkai, „chemtreilų“ idėjos palaikytojai, o minioje sušmėžuojančios Rusijos vėliavos rodo, kad grupėje yra ir šios šalies gerbėjų. Tačiau palaikymas Rusijai nebuvo šios protesto akcijos tikslas, „Querdenken“ susibūrė, norėdami pažymėti 4 metų sukaktį po 2020 m. Vokietijoje vykusio maršo. Šį kartą protestą lydėjo šūkis „Laisvė, taika, džiaugsmas ir pokyčiai“ (čia).
Metų pradžioje žiniasklaidoje „Querdenken“ vardas nuskambėjo ir kitame kontekste, kai grupės įkūrėjui Michaeliui Ballwegui pateikti kaltinimai dėl 9450 sukčiavimo atvejų. Prokuratūra kaltina M. Ballwegą pasinaudojus savo populiarumu ir raginus tūkstančius žmonių skirti finansinę paramą savo įkurtai organizacijai. Tiesa, kaip buvo panaudoti aukotojų pinigai, nėra iki galo aišku, nes tik dalis jų buvo skirti „Querdenken“ judėjimo reikmėms (čia).