Teiginiai

Vilniaus oro uostas siūlo įsigyti pamestą bagažą vos už 2 eurus.

Verdiktas

Melas. Vilniaus oro uostas paneigė informaciją apie pardavinėjamą pamestą bagažą ir nurodė, kad oro uosto vardu jau kelis mėnesius naudojasi sukčiai. Jie apgaulės būdu siekia išvilioti socialinių tinklų vartotojų duomenis. Toks sukčiavimo internete būdas vadinamas „fišingu“. Panašios žinutės Lietuvoje plinta dar nuo sausio mėnesio. Daugelyje kitų šalių taip pat pastebėti panašūs melagingi pranešimai.

Melo detektoriaus komentaras

Į „Melo detektorių“ kreipėsi susirūpinę skaitytojai, pastebėję socialiniuose tinkluose platinamas reklamas. Jose Vilniaus oro uosto vardu vos už 2 eurus siūloma įsigyti pamestus keliautojų lagaminus. „ Ar jau nusipirkote pamestą oro uosto bagažą už 2 €?“, – klausiama vienoje tokio pobūdžio žinutėje bei paaiškinama, esą ilgiau nei 6 mėnesius oro uosto sandėliuose užsilikęs pamestas bagažas turi būti sunaikinamas, tačiau Vilniaus oro uostas skelbia labdaros akciją ir siūlo kiekvieną bagažo vienetą įsigyti itin patrauklia kaina. Vienas lagaminas įkainotas 2 eurų suma.

Tokiu pasiūlymu susidomėję skaitytojai raginami spustelti po skelbimu esantį mygtuką „Užsakyti“. Tai padarius partneriai, esą, pristatys įsigytą bagažą į bet kurią Lietuvos vietą.

Pastebėjus tokias reklamines žinutes, „Melo detektorius“ nedelsdamas susisiekė su Vilniaus oro uostu ir gavo patikinimą, kad internete platinama informacija yra melaginga, be to, panašūs skelbimai platinami ne pirmą kartą.

Melagingos žinutės

„Jau ne pirmą kartą matome, kad labai panaši ir visiškai melaginga informacija yra platinama būtent socialiniuose tinkluose. Šią informaciją iškart paneigėme savo paskyrose, taip pat pranešėme socialinio tinklo administratoriams, kad informacija būtų panaikinta“, – laiške rašė Vilniaus oro uosto atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.

Pasak jo, panašios sukčiavimo schemos pastebėtos ir užsienyje. Sukčiai apsimeta įvairių oro uostų paskyromis ir platina tokias melagienas tam tikrame regione. Netikri tinklalapiai dalijasi melaginga informacija apie neva parduodamus pamestus bagažus, ragindami atidaryti klaidinančius tinklalapius.

„Lietuvos oro uostai tokių paslaugų neteikė, neteikia ir neteiks. Raginame žmones būti budriais, nespausti neaiškių nuorodų bei saugoti savo asmeninius duomenis“, – perspėjo Vilniaus oro uosto atstovas.

Tiesa, kad „Vilnius Airport“ „Facebook“ paskyroje dar šių metų sausį pasidalinta perspėjimu apie įmonės vardu platinamą melagingą informaciją. „SVARBI INFORMACIJA Pastaruoju metu yra platinami klaidinantys pranešimai apie Vilniaus oro uostą, kurie yra sukurti siekiant apgauti žmones. Ši netikra paskyra socialiniuose tinkluose dalijasi melaginga informacija apie parduodamus pamestus bagažus, ragindami atidaryti klaidinančius tinklalapius“, – skelbta „Vilnius Airport“ paskyroje, kurioje taip pat pasidalinta vienos tokios žinutės ekrano nuotrauka (čia).

Per šešis mėnesius sukčių pasiūlymas atpigo

Sausį melagingi pranešimai platinti iš netikros oro uosto paskyrą imituojančios „Facebook“ paskyros „Vilniaus oro uosta“. Metų pradžioje paskleistoje sukčių reklamoje žmonėms siūlyta pamestus bagažo vienetus įsigyti už 2.95 eurus. Tuo tarpu birželio 18 d. analogiškus pranešimus platino jau kita paskyra, pavadinta „Lager i Vilnius lufthavn“. Šį kartą sukčiai patiklius skaitytojus mėgino suvilioti dar beveik euru žemesne prarastų lagaminų kaina.

Sausį platinta melaginga reklama buvo peržiūrėta daugiau nei 36 tūkst. kartų. Be to, siekdami įtikinti daugiau žmonių sukčiai išnaudojo iš komentarų skiltį. Joje dalintasi neva gautų nusipirktų lagaminų turinio nuotraukomis, vartotojai prisiekinėjo vos per kelias dienas gavę siuntinius. Tiesa, įtarimų kelia jau vien tai, kad dauguma tokių atsiliepimų, nors parašyti lietuviški, buvo išsiųsti iš užsienietiškų paskyrų. Be to, sakinių sandara ir gramatinės klaidos įrodo, kad greičiausiai šios žinutės buvo išverstos iš kurios nors kitos kalbos pasinaudojus vertimo programėlėmis.

„Melo detektorius“ perspėja pastebėjus panašius pranešimus jokiu būdu nespausti juose pateiktų nuorodų. Melagingos reklamos socialiniuose tinkluose dažnai pasitelkiamos siekiant išvilioti svarbius asmens duomenis, kuriais pasinaudoję sukčiai vėliau gali prisijungti prie gyventojų banko paskyrų ir pasisavinti pinigus.

Plinta ir kitose šalyse

Tokie sukčiavimo atvejai vadinami „fišingo“ (angl. „phishing“ – tariama kaip „fishing“ – žvejyba) atakos. Jų metu piktavaliai apgaulės būdu siekia išvilioti konfidencialius duomenis, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės, kredito kortelių numerius.

Panašios melagingos reklamos pastaraisiais metais pastebimos ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, dienraščio „The Times of Malta“ žurnalistai perspėjo apie sukčių reklamas, kuriose svetimą bagažą siūlyta įsigyti vos už 1 eurą (čia). Sukčiai melagingai naudojosi ir Pietų Afrikos (čia), Airijos (čia), Singapūro (čia), Naujosios Zelandijos (čia), Kroatijos (čia) oro uostų vardu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją