Teiginiai
Vaikų standartinėse vakcinose esantis glifosatas lemia autizmo atvejų augimą.
Verdiktas
Melas. Vakcinų sudėtyje nėra glifosato, o daugybe tyrimų įrodyta, kad tarp skiepų ir autizmo nėra jokio ryšio.
Melo detektoriaus komentaras
Glifosatas yra viena plačiausiai pesticiduose naudojamų veikliųjų medžiagų, neleidžiančių piktžolėms augti greta pasodintų kultūrų, arba sunaikinančių tokius augalus arba jų dalis. Šios cheminės medžiagos dažnai vadinamos herbicidais arba piktžoles naikinančiomis medžiagomis.
Britų faktų tikrintojų fullfact.org teigimu, informacija esą glifosatas naudojamas vakcinų gamyboje, pasirodė dar 2017 m., tačiau medžiagos atradimą vakcinose skelbę tyrimai buvo pripažinti netiksliais.
Nuo 2022 metų Europos Sąjungoje glifosatą draudžiama naudoti.
Tai, kad glisosato vaikams skirtose vakcinose nėra, įrodo ir tų vakcinų sudėtis, kuri skelbiama viešai. Todėl teiginys, kad vakcinose esantis glifosatas lemia autizmo atvejų augimą yra melas.
Netiesa ir tai, kad skiepai turi kokį nors priežastinį ryšį su autizmu, išaugusių jo atvejų skaičiumi.
Diskusijos dėl vakcinų ir autizmo priežastinio ryšio prasidėjo dar 1998 metais, keli britų mokslininkai paskelbė dokumentą, kuriame teigiama, kad tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina sukėlė autizmą.
Pats dokumentas vėliau buvo oficialiai įvardintas sukčiavimo atveju, tačiau tai sukėlė daug diskusijų dėl vakcinos saugumo, kuri tęsiasi iki šiol.
Minėtame tyrime dalyvavo tik 12 vaikų, tačiau jis sulaukė daug viešumos, nes tuo pačiu metu sparčiai daugėjo vaikų, kuriems diagnozuota autizmas.
Šio tyrimo išvados paskatino kitus gydytojus ištirti ryšį tarp MMR vakcinos ir autizmo. Buvo atlikta mažiausiai 12 tolesnių tyrimų. Niekas nerado jokių įrodymų, kad vakcina sukėlė autizmą.
2010 m. JK Generalinis medicinos patarėjas paskelbė, kad dokumentas buvo pagrįstas ne tik prastu mokslu, bet ir tyčiniu sukčiavimu bei klastojimu, kurį atliko vyriausiasis tyrėjas dr. Andrew Wakefieldas, ir atšaukė jo medicinos licenciją. Tyrėjai sužinojo, kad advokatas, ieškantis ryšio tarp vakcinos ir autizmo, sumokėjo A. Wakefieldui daugiau nei 435 000 svarų sterlingų, o tai atitinka daugiau nei pusę milijono dolerių.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) savo tyrimais taip pat įrodė, kad nėra ryšio tarp vakcinų ir autizmo išsivystymo. Viename iš tyrimų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas per pirmuosius dvejus gyvenimo metus suteiktų antigenų skaičiui. Antigenai – tai vakcinose esančios medžiagos, dėl kurių organizmo imuninė sistema gamina su liga kovojančius antikūnus. Rezultatai parodė, kad bendras antigeno kiekis iš gautų vakcinų buvo vienodas tarp vaikų, sergančių autizmu, ir tų, kurie juo neserga.
Be to, CDC palygino vaikų, kurie buvo skiepyti pagal rekomenduojamą tvarkaraštį, grupes ir tuos, kurių vakcinos buvo atidėtos arba jų visai negavo. Autizmo dažnis tarp dviejų grupių nesiskyrė.
2004 m. Medicinos instituto Imunizacijos saugos peržiūros komitetas paskelbė ataskaitą šia tema. Grupė išnagrinėjo visus paskelbtus ir neskelbtus vakcinų ir autizmo tyrimus. Ji paskelbė 200 puslapių ataskaitą, kurioje teigiama, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp vakcinų ir autizmo.
2002 m. Danijoje atliktas tyrimas apžvelgė daugiau nei 500 000 vaikų, gimusių nuo 1991 iki 1998 m. Nustatyta, kad nevakcinuoti vaikai taip pat gali susirgti autizmu, kaip ir paskiepyti vaikai, ir padaryta išvada, kad yra „tvirtų įrodymų prieš hipotezę, kad MMR vakcinacija sukelia autizmą“.
Andersas Peteris Hviidas , Statens Serum Instituto epidemiologijos tyrimų vadovas, buvo vienas iš šio tyrimo ir kito panašaus tyrimo, paskelbto 2019 m., kuriame dalyvavo daugiau nei 650 000 Danijos vaikų, apklaustų 1999–2010 m., bendraautorių.
„Tiek mūsų 2002 m. NEJM (New England Journal of Medicine), tiek 2019 m. „Annals of Internal Medicine“ paskelbtuose tyrimuose palyginami autizmo rodikliai tarp MMR skiepytų ir MMR neskiepytų vaikų ir nustatyta, kad rodikliai nesiskiria“, – sakė profesorius P. Hviidas.
Daugelis kitų tyrimų taip paneigia teiginį, kad vakcinos sukelia autizmą, pavyzdžiui, 2005 m. Japonijos tyrimą. Buvo tiriami vaikai, gimę nuo 1988 iki 1996 m., ir nustatyta, kad nuo 1988 m. Jokohamos mieste MMR skiepijimų skaičius labai sumažėjo, o 1993 m. visiškai sustojo, tačiau autizmo spektro sutrikimo (ASD) atvejų iš tikrųjų pradėjo daugėti 1988 m. ir „labai smarkiai išaugo nuo 1993 metų“.
Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, vienas geriausių būdų nustatyti, ar konkreti liga ar sindromas yra nulemti genetiškai, yra ištirti šio reiškinio dažnumą tarp identiškų ir neidentiškų dvynių. Vienam iš dvynių nustačius autizmą, taikant griežtą autizmo apibrėžimą, autizmu serga apytiksliai 60 proc. identiškų dvynių ir 0 proc. neidentiškų dvynių. Taikant platesnį autizmo apibrėžimą (apimantį į autizmą panašius sutrikimus), autizmas nustatytas apytiksliai 92 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Taigi akivaizdu, kad autizmas turi genetinį pagrindą.
Autizmo priežasčių paaiškinimą galima surasti tyrimuose, kuriuose tiriama, kada išryškėja pirmieji autizmo požymiai. Šiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nežymūs autizmo požymiai atsirado anksčiau, nei kai kurie tėvai įtarė juos esant, o vakcinacija MMR vakcina nebuvo atliekama anksčiau nei išsivystė pirmieji autizmo požymiai. Šis tyrimas tik sustiprino įrodymus, kad nežymūs autizmo simptomai atsiranda ankstyvoje kūdikystėje ir stipriai prieštarauja teiginiui, kad vakcinos sukelia autizmą.
- Šaltiniai
- Apie autizmą pasakoja vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė
- Autism and Vaccines
- Do Vaccines Cause Autism?
- The MMR vaccine and autism: Sensation, refutation, retraction, and fraud
- Andrew Wakefield
- VACCINE MYTHS DEBUNKED
- Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad autizmą sukelia vakcinos
- Measles, Mumps, Rubella Vaccination and Autism
- Studies blunt repeated shots at blaming vaccines for autism
- Most of these claims about glyphosate, vaccines and cancer are misleading
- Vaccine Ingredients
- Glifosatas
- Lietuvos vaikų skiepų kalendorius: vakcinos ir ligos, nuo kurių saugomės, ir vakcinų sudėtis