Teiginiai
Okupacija neišvengiama, nes Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl nuolatinio vokiečių karių buvimo mūsų žemėje. Vokietijos karinės bazės statyba Rūdninkuose pažeidžia pagrindinį Lietuvos įstatymą – Konstituciją.
Verdiktas
Melas. Konstitucinis Teismas jau prieš dešimtmetį yra išaiškinęs, kad Lietuvos teritorijoje gali būti karinių bazių, kurias pagal Lietuvos tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis. Vokietijos brigados atsiradimas Lietuvoje tikrai nėra žingsnis okupacijos link, nes ir Lietuva, ir Vokietija yra NATO narės, siekiančios tų pačių saugumo tikslų.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose pasirodė melagingos žinutės, kuriose teigiama, kad dėl Lietuva ir Vokietijos pasirašyto susitarimo dėl nuolatinio vokiečių karių buvimo Lietuvoje okupacija yra neišvengiama. Motyvuojama tuo, kad visiška militarizacija ir svetimos kariuomenės dislokavimas Lietuvos teritorijoje yra ne apsauga, o išorės jėgų diktatūra, kenkianti mūsų vertybėms ir tautos apsisprendimui. Be to, nurodoma, kad Konstitucijos 137 straipsnyje pasakyta, jog „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“, todėl esą Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje pažeidžia pagrindinį šalies įstatymą.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Berlyne rugsėjo 13 dieną išties pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. Tarpvyriausybinę sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras Laurynui Kasčiūnas, užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius ir Užsienio reikalų ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Tobias Lindner. Iki įsigaliojimo sutartis dar turės būti ratifikuojama abiejų šalių parlamentuose (čia).
L. Kasčiūnas patikino, kad visos Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros teritorijos ir zonos yra ir toliau liks Lietuvos Respublikos nuosavybė. „Vokietijos brigadai „Lietuva“ suteikiamos LR karinės teritorijos ir objektai bus naudojami tik su LR sutikimu, gerbiant LR suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus. Rūdninkų poligonas, kuriame tarnybą atliks didžioji Vokietijos brigados dalis, nėra kitos šalies karinė bazė, o LR karinė teritorija, kuria naudosis Vokietijos brigados kariai, Lietuvos kariuomenė, o taip pat ir kitų NATO sąjungininkų kariai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas (čia).
Praėjusių metų gruodį Lietuva ir Vokietija pasirašė veiksmų planą, kuris išlieka esminėmis gairėmis Vokietijos brigadai įsikurti Lietuvoje. Šiemet balandį Vilniuje įsikūrė Vokietijos brigados pirminis elementas, Rūdninkų poligone pradėtos karinio miestelio statybos, tęsiami kiti karinės ir civilinės infrastruktūros parengimo darbai.
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje tikrai nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos. Tai galima konstatuoti remiantis 2011 m. kovo 15 d. priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu. Teismas pripažino, jog Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvos teritorijoje būti užsienio valstybių karinėms bazėms, reiškia tai, kad Lietuvos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Tačiau toks draudimas nereiškia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti karinių bazių, kurias pagal Lietuvos tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis (čia).
Be to, Vokietijos brigada nebus pirmasis NATO karių dislokavimas Lietuvoje. Žinia, NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje priimtas bendras Aljanso sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Tokį sprendimą NATO valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione. Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos. Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos r.) (čia).
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad okupacija yra faktinis laikinas kitos valstybės teritorijos ar jos dalies užėmimas ginkluotosiomis pajėgomis ir veiksmingas kontroliavimas (čia).
Tiek Lietuva, tiek Vokietija yra NATO narės, abi yra pasirašiusios ir ratifikavusios Šiaurės Atlanto sutartį, kurioje „šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais“. Joje taip pat numatoma, kad „kuo efektyviau siekdamos šios Sutarties tikslų, Šalys, kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti (čia).
Taigi, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra siekis užtikrinti tiek Lietuvos, tiek kitų NATO valstybių saugumą, o ne okupuoti Lietuvą.
Šaltiniai
