Tris dienas iš eilės Seimo narys D. Kepenis, praeityje pagarsėjęs skeptišku požiūriu į skiepus, rengė spaudos konferencijas skirtingomis temomis. Sausio 14 dienos konferencijoje kartu su visuomenininkais buvo aptarti būdai, kaip reaguoti į pajūrį ištikusią ekologinę nelaimę, sausio 15 dieną pristatyti prieš 9 mėnesius vykusios konferencijos „Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai“ rezultatai, o sausio 16 dieną politikas kartu su Seimo nariu buvusiu Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėju dr. Egidijumi Vareikiu aptarė žiniasklaidos ir politikos santykį.
Pastarojo susitikimo su visuomene metu D. Kepenis pasidalino teiginiais apie kūdikių skiepijimą. Pasak jo, kūdikių skiepijimą nuo hepatito B pirmą jų gyvenimo dieną pavadinti nusikaltimu būtų per švelnu, be to, daugelyje Europos šalių kūdikiai neskiepijami arba šio skiepo atsisakoma. DELFI nusprendė įsitikinti, ar politiko pasakyti teiginiai yra teisingi.
Paprašius atsiųsti teiginį patvirtinančių argumentų, D. Kepenis jokių duomenų nepateikė.
Kas melas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos regione 26 šalys iš 53 taiko naujagimių skiepijimo nuo hepatito B programą. Likusiose šalyse skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus arba vyresni, o Danijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Švedijoje į skiepų kalendorių neįtraukta nė viena universali skiepijimo nuo hepatito B programa. Šiose šalyse nuo hepatito B skiepijami tik į rizikos grupes patenkantys individai.
Remiantis PSO rekomendacijomis, tėvai skatinami nuo hepatito B paskiepyti naujagimius per pirmas 24 jų gyvenimo valandas, nes tai – pati efektyviausia priemonė apsaugoti kūdikį nuo ankstyvos stadijos užkrato.
Kitose šalyse, kuriose naujagimiai nuo hepatito B neskiepijami, o imuniteto stiprinimo prieš virusą programa pradedama vėliau, didesnis dėmesys skiriamas motinų priežiūrai. Būsimos motinos tiriamos, siekiant įsitikinti, ar jos nėra užsikrėtusios hepatito B virusu, o į rizikos grupę patekusių motinų naujagimiai skiepijami ankstyvoje stadijoje.
Skiepijimą vyresniame amžiuje (nuo dviejų mėnesių ir vėliau) daugiausia pasirinko tos šalys, kuriose užfiksuotas nedidelis sergamumas hepatitu B. Tuo tarpu Lietuvoje 1998 m. (nuo šios datos Lietuva įsitraukė skiepus nuo hepatito B į skiepų kalendorių) sergamumas hepatitu B siekė 12,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Pradėjus skiepyti vaikus ir kūdikius nuo hepatito B mūsų šalyje iki 2018 metų sergamumo rodiklius pavyko sumažinti iki 0,46 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Atsižvelgiant į tai, kad iš viso Europos regiono naujagimius nuo hepatito B skiepija 26 šalys iš 53, kūdikius iki dviejų metų amžiaus – 21 šalis, o 6 šalys vis dar nėra įsitraukusios skiepų nuo hepatito B į skiepų kalendorių, negalima teigti, kad daugybė Europos šalių neskiepija naujagimių nuo hepatito B, nes daugiau nei pusė jų kūdikius skiepija.
Tikslu būtų nurodyti, kad daugiau nei pusė Europos regiono šalių skiepija naujagimius, o mažiau nei pusė šalių skiepija vaikus nuo dviejų mėnesių amžiaus.
Taip pat neteisinga teigti, kad daugybė Europos šalių atsisako naujagimių skiepijimo, nes faktai rodo ką kita – daugiau nei pusė Europos regiono šalių yra įsitraukusios naujagimių skiepijimą nuo hepatito B į skiepų kalendorių ir nė viena jų šio skiepo neatsisakė. Vis dėlto, šalys, atsižvelgdamos į sergamumo rodiklius ir PSO rekomendacijas gali pasirinkti nuo kokio amžiaus skiepyti vaikus.
- Šaltiniai
- A cohesive European policy for hepatitis B vaccination, are we there yet? (liet. Nuosekli Europos skiepijimo nuo hepatito B politika, ar jau ją turime?); Clinical Microbiology and Infection; 20 numeris, 5 priedas, 2014 kovas
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys