Teiginiai
Protestus Sakartvele, visai kaip Ukrainoje vykusį Maidaną, finansuoja JAV, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga.
Verdiktas
Melas. Sakartvele vykstantys protestai yra pilietinė kartvelų išraiška prieš šalyje vykdomą politiką ir už europinę integraciją, kurios Sakartvelas siekia nuo pat savo nepriklausomybės atkūrimo.
Melo detektoriaus komentaras
Siekdamas sukelti abejones pilietinių pasipriešinimų priežastimis, Kremlius ne vienus metus skleidžia gandus, kad tai Vakarai kursto protestuotojus ar net remia juos finansiškai: pirma, toks melas skelbtas apie Maidaną Ukrainoje, dabar – ir apie Sakartvelą.
Galiausiai, net Maidano finansavimu kaltinta JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland yra sakiusi, kad nuo 1991 m. JAV finansiškai rėmė Ukrainos kelią į demokratiją, tačiau neturėjo nieko bendro su Maidanu (čia).
Dabar Kremliui palankūs analogiški pareiškimai, kad už masinių kartvelų protestų stovi Vakarai, taip pat sparčiai plinta tarp lietuvių internautų socialiniuose tinkluose. Tiesa ta, kad Sakartvelas ne vienus metus kryptingai siekė integracijos į Europą.
Dvi priežastys sukilti
Sakartvelą jau kelias dienas iš eilės drebina masiniai gyventojų protestai. Pilietinis sujudimas šalyje prasidėjo vos pasibaigus spalio 26 d. vykusiems parlamento rinkimams, kuriuos ketvirtą kadenciją iš eilės laimėjo partija „Sakartvelo svajonė“. Protestuotojai piktinosi, kad rinkimai buvo suklastoti ir reikalavo balsų perskaičiavimo bei naujų rinkimų.
Europos Parlamentas (EP) pasmerkė rinkimų rezultatus, pažymėdamas, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. EP pareiškė, kad per metus turėtų būti surengti nauji rinkimai (čia).
Lapkričio 28 d. šalies premjeras ir buvęs „Sakartvelo svajonės“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė, pasitaręs su valdančiaisiais, netikėtai pareiškė, kad Sakartvelas iki 2028 m. pabaigos stabdo derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą ir atsisako Bendrijos dotacijų (čia).
I. Kobachidzė sakė: „linkintys pikto mūsų šaliai pavertė Europos Parlamentą šantažo ginklu prieš Sakartvelą, o tai yra didelė gėda Europos Sąjungai“ (čia). EP poziciją jis pavadino „šantažu ir manipuliacija“.
Ką žinome apie protestą
Gyventojų apklausos rodo, kad absoliuti dauguma kartvelų palaiko šalies siekį tapti ES nare (79 proc. palakančių narystę ES, 2023 m. lapkritį atliktoje apklausoje čia). Šis tikslas, be to, yra įtvirtintas ir šalies konstitucijoje. Todėl netikėtas valdančiųjų sprendimas paragino tūkstančius šalies gyventojų užplūsti Tbilisio gatves.
Narystės ES siekiantys kartvelai jau penkias naktis neapleidžia sostinės gatvių – susirinkę prie parlamento jie mojuoja ES vėliavomis ir valdantiesiems skanduoja „Rusijos vergai“. Vietos policija į protestuotojus nusitaikė vandens patrankomis (čia), ašarinėmis dujomis (čia), užfiksuotas ne vienas atvejis, kai pareigūnai prieš protestuotojus taikė fizinį smurtą (čia). Ligoninėse atsidūrė dešimtys sužeistųjų (čia).
„Amnesty International“ fiksuoja pareigūnų vykdomą smurtą, kuomet jie peržengia savo įgaliojimus.
„Šimtai protestuotojų, kuriuos išsklaidė ir suėmė policija, susidūrė su smurtu, kuris kai kuriais atvejais prilygsta kankinimui ir kitokiam netinkamam elgesiui. Vis labiau aiškėja, kad policija veikia taip, tarsi vyriausybė jai būtų garantavusi nebaudžiamumą“, – praneša „Amnesty International“ direktoriaus pavaduotojas Rytų Europai ir Centrinei Azijai Denisas Krivošejevas (čia).
Dalis protestuotojų pareigūnus apšaudė fejerverkais (čia). Kol kas, kaip skelbia Sakartvelo Vidaus reikalų ministerija, žinoma apie daugiau nei 100 sužeistų pareigūnų (čia). Per keturias protesto dienas skelbiama apie daugiau nei 200 suimtųjų (čia).
Protestuodami, atsistatydino ir kelių šalių ambasadoriai Sakartvele, taip pat ir Sakartvelo ambasadorė Lietuvoje Salomė Šapakidzė (čia).
Be to, protestai nebeapsiriboja tik Tbilisiu, jie išplito ir kituose Sakartvelo miestuose (čia).
„Užsienio agentų“ įstatymas
Tačiau masiniai protestai Sakartvele prasidėjo toli gražu ne sulig parlamento rinkimais, o dar 2023 m. kovą, kuomet parlamentas, sekdamas Rusijos pėdomis, pasiūlė vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą. Jau tuomet tūkstančiai kartvelų Tbilisyje apsupo parlamentą (čia).
Nepaisant masinio pasipriešinimo, 2024 m. gegužę „Sakartvelo svajonė“ palaimino įsakymą, pagal kurį Vakarų remiamos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir žiniasklaidos priemonės įvardijamos „užsienio agentais“ (čia).
Įstatymas numato, kad NVO ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio donorų, turės registruotis kaip organizacijos, „atstovaujančios užsienio valstybės interesams“. Jas taip pat stebės Teisingumo ministerija ir jos gali būti priverstos dalytis slapta informacija, antraip joms gali būti skiriamos didelės baudos iki 8,4 tūkst. eurų.
Šiuo įstatymu Sakartvelas nukopijavo Rusijos praktiką, kuria siekiama užgniaužti pilietinės visuomenės grupes. Rusija įstatymą priėmė dar 2012 m. ir nuo to laiko naudoja jį užveržti disidentus. Naujai priimtas įstatymas Sakartvele dar pavasarį išprovokavo masinius protestus, subūrusius dešimtis tūkstančių kartvelų (čia).
Reaguodama į įstatymo priėmimą, Europos Sąjunga sustabdė Sakartvelo stojimo į Bendriją procesą ir įšaldė dešimtis milijonų eurų finansinės paramos (čia).
Sakartvelo žingsniai į ES
Svarbu tai, kad Sakartvelas savo kelionę į ES pradėjo ne 2023 m. gruodį, kuomet Europos Komisija suteikė šaliai kandidatės statusą, bet gerokai anksčiau – 1996-aisiais. Tais metais EU ir Sakartvelas pasirašė Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1999 m. (čia). Pagal susitarimo 43 str. Sakartvelas įsipareigojo užtikrinti, kad jo teisės aktai palaipsniui būtų suderinti su Sąjungos teisės aktais.
Po 2003 m. šalyje įvykusios Rožių revoliucijos Sakartvelas 2004 m. prisijungė prie Europos kaimynystės politikos (čia), o 2009 m. – prie Rytų partnerystės Pietų Kaukaze iniciatyvos (čia). Tuomet sekė vizų tarp ES ir Sakartvelo režimo supaprastinimo susitarimai 2010 m. bei vizų režimo liberalizavimo planas 2013 m.
2010 m. Gruzija ir ES pradėjo oficialias derybas dėl Asociacijos susitarimo ir glaudžios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės. Šių derybų kulminacija – 2014 m. pasirašytas susitarimas (čia). Galiausiai, 2022 m. Sakartvelas pateikė paraišką dėl narystės ES, o 2023 m. šaliai suteiktas kandidatės statusas.
Prokremliška „Sakartvelo svajonė“
Kaip nutiko, kad į Vakarus žiūrintys kartvelai rinkimuose išsirinko prorusišką „Sakartvelo svajonę“, kurią 2012 m. įkūrė verslininkas ir oligarchas Bidzina Ivanišvilis? Iš pirmo žvilgsnio, partija tikrai atrodo provakarietiška: jos emblemoje puikuojasi ES logotipas, ji viešai deklaruoja norinti papildyti ES gretas (čia).
Likus mėnesiui iki spalį vykusių rinkimų, buvęs valdančiųjų lyderis, dabar kartvelų premjeras Iraklis Kobachidzė, viešai kalbėjo, kad artėjantys rinkimai nulems Sakartvelo ateitį, kad jie svarbūs siekiant eurointegracijos.
„Būti europinės šeimos dalimi yra gana istorinis Sakarvelo ir kartvelų sprendimas. <...> Tai natūralus sprendimas“, – interviu „Euronews“ kalbėjo I. Kobachidzė (čia).
Net sulaukęs tiesaus klausimo, ar jo partija yra proeuropietiška, ar prorusiška, jis patikino besilaikantis proeuropietiškų pažiūrų bei tvirtino, kad „Sakartvelo svajonė“ yra „tvirčiausias šalies taikos garantas“. Be to, jis akcentavo, kad, kol „Sakartvelo svajonė“ buvo valdžioje, Sakartvelas dideliais žingsniais artėjo prie narystės ES. Todėl nenuostabu, kad integracijos į Vakarus trokštantys kartvelai patikėjo I. Kobachidzės tapomu paveikslu.
Tačiau net ir deklaruodama vakarietiškas vertybes, valdančioji partija tuo pat metu arė prokremlišką vagą. Pavyzdžiui, žadėjo „pragmatiškus“ santykius su penktadalį šalies teritorijos okupavusia Rusija, taip pat kaltino šalies opoziciją padedant Vakarams atverti naują frontą Rusijos kare su Ukraina (čia).
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pažymi, kad rugpjūtį B. Ivanišvilis pažadėjo uždrausti provakarietiškas opozicines partijas už jų tariamą vaidmenį kurstant 2008 m. Rusijos invaziją į Sakartvelą ir okupuotas Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas (čia). Be to, spalį partija uždraudė tos pačios lyties asmenų santuokas bei lyties keitimą (čia).
Iškalbinga ir tai, kad Rusija ir jai visais politiniais klausimais prijaučianti Vengrija sveikino „Sakartvelo svajonės“ pergalę rinkimuose (čia).
Netrūksta svarstymų, kad partijos pergalę lėmė daug priežasčių nuo sugebėjimo išnaudoti turimus finansinius išteklius ir Sakartvelo stačiatikių bažnyčią iki Rusijos propagandos įtakos (čia).
Rinkimų pažeidimai
Rinkimus, kurie neoficialiai buvo tituluojami Sakartvelo geopolitinės ateities krypties referendumu, „Sakartvelo svajonė“ laimėjo surinkusi 54 proc. balsų, nepaisant to, kad dalis rinkėjų apklausų iškart po balsavimo rodė opozicinių partijų pergalę (čia).
Sakartvelo teisėsauga pradėjo 47 tyrimus dėl galimo rinkimų klastojimo ir sulaikė du asmenis, kaltinamus pildžiusius balsadėžes per spalio 26 d. vykusius parlamento rinkimus (čia).
Prokuratūra pranešė, kad bylos iškeltos dėl „rinkimų klastojimo, poveikio rinkėjų valiai, balsavimo paslapties pažeidimo, trukdymo žurnalistinei veiklai, smurto ir grasinimų, turto sugadinimo ir sunaikinimo“.
Proeuropietiška prezidentė Salomė Zurabišvili siekia, kad Konstitucinis Teismas panaikintų rinkimų rezultatus. Tuo metu dėl pranešimų apie rinkimų pažeidimus ir raginimų juos tirti Rusija Vakarus kaltina bandant „destabilizuoti“ padėtį Sakartvele (čia).
Rusijos įtaka Sakartvele
Rusijos čiuptuvai ne vienus metus bando apglėbti 1991 m. nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavusį Sakartvelą. Praėjus vos keliems mėnesiams po 2008 m. balandį vykusio NATO viršūnių susitikimo Bukarešte, kur paskelbta, kad Sakartvelas ir Ukraina vieną dieną taps Aljanso narėmis, rugpjūtį Rusijos kariai įsiveržė į Sakartvelo teritoriją. Ir nors invazija buvo išspręsta per kelias dienas, Rusija iki šiol kontroliuoja penktadalį šalies teritorijos ir siekia visapusiškos įtakos šalies politikoje (čia).
Kadangi Vakarų reakcija į Rusijos veiksmus Sakartvele buvo pasyvi, vos po kelerių metų Ukrainai siekiant narystės ES ir prasidėjus Maidano judėjimui, Rusija 2014 m. įsiveržė ir į Ukrainos teritoriją, ilgainiui aneksuodama Krymą, o 2022 m. karą pratęsdama plačiu mastu. Todėl nenuostabu, kad šiomis dienomis kartvelai nerimauja, kad jų laukia Ukrainos likimas (čia).
Būtent Kremlius dabartinius protestus Sakartvele lygina su Maidanu Ukrainoje ir grasina, kad jie geruoju nesibaigs. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas „Telegram“ rašė: „kaimynai sparčiai žengia Ukrainos keliu į tamsią bedugnę. Paprastai tai baigiasi labai blogai“ (archyvas).
Rusija puolė narystės NATO ir ES siekusius Sakartvelą ir Ukrainą, nes nenori savarankiškų vakarietiškų valstybių savo kaimynystėje. Narystė šiose organizacijose abiem valstybėm užtikrintų įvairiapusį saugumą, laisvus ir nepriklausomus rinkimus, padėtų šalims užsitikrinti ekonominį nepriklausomumą nuo Rusijos.
Šaltiniai
FO: Victoria Nuland is the long-standing chief architect of the war in Ukraine
Georgia suspends talks on joining the European Union and accuses the bloc of blackmail
Police use water cannon as Georgia EU protests erupt for second night
Dozens in hospital after third night of violent protests in Georgia
Georgia: protesters face abuse and denial of fair trial rights in ongoing crackdown
Protesters use fireworks against riot police in Tbilisi, Georgia
Police in Georgia move again to disperse protests over the suspension of EU talks
Georgia: Fourth night of clashes in Tbilisi amid reports protests are spreading
Georgia approves controversial ’foreign agent’ law, sparking more protests
Despite Mass Protests, Georgia’s ’Foreign Agent’ Bill Becomes Law
Georgia’s pro-EU opposition says vote stolen as ruling party claims victory
Pro-Russia Georgian Dream Party Likely Wins Parliamentary Elections
Georgian PM Kobakhidze rejects Russian influence and embraces Europe ahead of elections
2 Arrested As Georgian Authorities Open 47 Election Fraud Cases
Russia says attempts are being made to destabilise Georgia after vote
In Georgia, people worry about ending up like Ukraine as government leans towards Russia
