Visų pirma, straipsnyje minima R. Melnicko publikacija yra ne tyrimas, o nuomonės tipo straipsnis skiltyje „Correspondence“ – kur publikuojami ne tyrimai, o komentaro tipo esė. Paprastai, šiose skiltyse atsiduriančios publikacijos nėra recenzuojamos ar komentuojamos kitų mokslininkų, taigi dėl jų objektyvumo teisę pasilieka spręsti patys skaitytojai. Taip pat žurnalo „Health Physics“, kuriame publikuojamas cituojamas straipsnis, įtakos faktorius yra vos 0.993 (kituose šaltiniuose dar mažiau – 0.89), kai prestižiniais ir akademikų bendruomenėje pripažintais laikomi leidiniai, kurių įtakos koeficientas yra didesnis už 6.
„Firmus medicus“ straipsnyje kaip šaltinis naudojama 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta publikacija apie galima mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį sveikatai – analizuojama, ar ji gali sukelti tam tikro tipo smegenų vėžį. Toje publikacijoje spinduliuote priskiriama 2B grupei, kurioje atsiduria faktoriai, kurie galimą kancerogeniškumą parodė su gyvūnais, tačiau trūksta mokslinės informacijos apie poveikį žmonėms. Tai pačiai grupei be kitų medžiagų ir faktorių priskiriamas ir, pavyzdžiui, alijošiaus ekstraktas. Kaip ir minima klasifikacijoje, poveikis žmogui dar nėra įrodytas. 2011 m. PSO publikacijoje taip pat rašoma, kad kol kas įrodymai yra limituoti, todėl negalima kiekybiškai įvertinti rizikos, kol nėra daugiau mokslinių duomenų.
2013 m. ta pati PSO darbo grupė paskelbė monografiją, kurioje pabrėžiama, kad senesnė klasifikacija buvo paremta tik tyrimais su gyvūnais, ir net tokiuose tyrimuose kancerogeniškumo įrodymai buvo labai „silpni“. Monografijoje daroma išvada: „Smegenų vėžio tendencijos per laiką neparodė greito ir galingo mobiliųjų telefonų poveikio“. Nuo 2013 m. buvo publikuota ir daugiau tyrimų. Naujausiais duomenimis, nors mobiliųjų telefonų naudojimas auga, smegenų vėžio tendencijos nesikeičia.
„Firmus Medicus“ minimas tyrimas, prie kurio prisidėjo R. Melnickas, ir kuris jį naudoja kaip šaltinį. Tyrimo metu buvo tirtas mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikis žiurkėms ir pelėmis. Tyrimas atliktas su 2G ir 3G (ne 4G ar 5G) telefonais. Jose teigiama, kad vėžys pasireiškė tik žiurkių patinėliams (ne patelėms ir pelių patinams ar patelėms). Net patys tyrėjai pabrėžė, kad tai nereiškia poveikio žmonėms – tik galimą poveikį žiurkių patinams. Taip pat gyvūnai buvo švitinami daug didesnėmis dozėmis ir daug ilgesniais periodais, negu patiria žmonės/
„Tyrimo metu naudojami kiekiai negali būti tiesiogiai palyginta su kiekiais, kuriuos patiria žmonės, naudodamiesi mobiliuoju telefonu“, – pranešime teigė Johnas Bucheris, vyresnysis mokslininkas iš JAV Nacionalinės toksikologijos programos (NTP) ir tyrimo bendraautorius. J. Bucheris pridūrė, kad visas gyvūnų kūnas buvo veikiamas spinduliuotės, priešingai nei laikant telefoną – kai spinduliuote yra tik ten, kur laikomas telefonas.
Taigi remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad „Firmus Medicus“ publikacijoje pateikta informacija yra netiksli ir klaidinanti.
- Šaltiniai
- What is considered a good impact factor? mdanderson.libanswers.com
- Scientific Evidence for Cell Phone Safety; fda.gov
- Non-ionizing Radiation, Part 2: Radiofrequency Electromagnetic Fields; publications.iarc.fr
- Why You Shouldn't Worry About the New Study Linking Cellphones to Cancer; livescience.com
- Agents Classified by the IARC Monographs, Volumes 1–127; monographs.iarc.fr