„Jūs bijote to, nuo ko mes skiepijamės, nes šios ligos dažnai primenamos kaip išpūsta propaganda. Žmonėms nurodoma, ko bijoti, kad vėliau galėtų parduoti numatytus sprendimus.“, – tokie pareiškimai pasirodė „Facebook“ socialiniame tinkle, lydimi nusistebėjimo, kodėl žmones taip gąsdina COVID-19, tymai ar vėjaraupiai, tačiau niekas kasdieniame gyvenime nesibaimina, pavyzdžiui, raupsų. Iš tiesų, šioje žinutėje matyti, kad jos autorius menkai supranta, kaip plinta vienos ar kitos ligos ir kokie gydymo būdai joms egzistuoja.
Kodėl retai prisimename raupsus?
Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad raupsai, skirtingai nei COVID-19, tymai ar vėjaraupiai, yra ne virusinė, o bakterijos sukeliama liga. Be to, tai – ne ūmus, o lėtinis susirgimas, kurio inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 5 metus.
Raupsus sukelia itin lėtai besidauginanti Mycobacterium leprae mikrobakterija. Susirgus šia liga, pirmuosius jos požymius žmogus gali pajusti ir po 20 metų. Kadangi liga – lėtinė, ji gali tęstis metų metus ir kartais paūmėti, tačiau anksti aptikti raupsai gali būti sėkmingai gydomi antibiotikais, kurie palengvina ligos eigą, padeda išvengti komplikacijų, todėl ilgalaikių pasekmių sveikatai nelieka. Pasaulio sveikatos organizacija šią įvairių vaistų terapiją, skirtą raupsams gydyti, išrado dar 1995 metais. Ji tinkama visoms raupsų rūšims gydyti ir teikiama nemokamai visame pasaulyje.
Svarbiausia raupsų ypatybė yra ta, kad tai – labai mažai užkrečiama liga. Ja užsikrečiama tik ilgą laiką, net kelis mėnesius, nuolat bendraujant su raupsais sergančiu ligoniu. Raupsai plinta oro lašeliniu būdu, jais neužsikrečiama spaudžiant ranką, sėdint greta, pavyzdžiui, viešajame transporte, kartu pietaujant. Ši liga motinos nėra perduodama kūdikiui, taip pat neplinta lytiniu būdu.
Raupsai nekelia tokios didžiulės grėsmės dar ir dėl to, kad daugiau nei 95 proc. žmonių šiai ligai, dar vadinamai Hanseno liga, turi natūralų imunitetą. Daugiausia šansų užsikrėsti raupsais kyla viešint šalyse, kur liga vis dar gana smarkiai paplitusi. Pavyzdžiui, Indijoje, Brazilijoje, Indonezijoje, Nepale ar Bangladeše, kur 2019 metais buvo skaičiuojama nuo 730 iki 120 000 raupsų atvejų. Tuo tarpu Lietuvoje raupsai jau 30 metų nėra aptinkami.
Netiesa, kad raupsų nebuvo stengiamasi išvengti pasitelkus vakcinas. Kadangi raupsai vis dar kelia daug sveikatos problemų, ypač besivystančiose šalyse, su jais mėginama kovoti pasitelkus BCG vakciną nuo tuberkuliozės. Tiesa, šios vakcinos naudojimas raupsams išvengti – vis dar gana kontraversiškas, nes tyrimų duomenys nėra tolygūs – vienose šalyse naudojant vakciną pavyko pasiekti gerų rezultatų, kitose – ne. Vykdyti tyrimai parodė, kad BCG vakcina nuo raupsų suteikia apsaugos lygį, svyruojantį nuo 26 iki 61 proc., taigi, vis dar negalima teigti, kad pasaulis turi išties veikiančią vakciną nuo raupsų.
Kodėl net ir turint vakciną COVID-19, tymai ir vėjaraupiai kelia daug diskusijų?
Kaip jau minėta prieš tai, COVID-19, tymus ir vėjaraupius sieja tai, kad visas šias ligas sukelia virusai. Visi trys susirgimai – ūminiai ir greitai plintantys. Specifinio gydymo tiek COVID-19, tiek tymams nėra, todėl taikomas tik simptominis gydymas. Tuo tarpu vėjaraupiais užsikrėtusį žmogų, dėl itin greito ligos plitimo, būtina skubiai izoliuoti bent 10 dienų. Ligoniui galima skirti antivirusinių vaistų, svarbu užtikrinti jo higieną.
Kadangi visos trys ligos plinta greitai, vienintelis būdas jas suvaldyti – veiksminga vakcina ir didelę dalį populiacijos apimantys vakcinacijos tempai. Šiuo metu visoms trims ligoms išvengti jau egzistuoja veikiančios vakcinos.
Remiantis šia informacija, galima teigti, kad žinutės autorius, tvirtindamas, esą COVID-19, tymų ar vėjaraupių bijome tik dėl to, kad šioms ligoms jau yra sukurti skiepai, o raupsai mažai ką domina, nes jiems išvengti vakcinos nėra, buvo neteisus. Raupsai kai kuriose šalyse ne tokie aktualūs dėl to, kad tose šalyse jais nebesergama. Prie tokių šalių galima priskirti ir Lietuvą, kurioje jau kelis dešimtmečius ši liga neaptinkama.
Besivystančiose šalyse, kuriose raupsų atvejų vis dar užfiksuojama, bandoma taikyti tuberkuliozei išvengti skirtą vakciną. Be to, raupsai yra sėkmingai gydomi antibiotikais.
Esminis „Facebook“ žinutėje išvardintų ligų skirtumas – jų plitimo greitis ir pačio susirgimo pobūdis. COVID-19, tymai ar vėjaraupiai yra ūmios ir greitai plintančios ligos, todėl ypatingai svarbu užtikrinti, kad didelė dalis populiacijos įgytų joms imunitetą. Tuo tarpu raupsai – lėtinė liga, plintanti labai lėtai, todėl tam, kad ja užsikrėsti kartais reikia mėnesius trunkančio nuolatinio kontakto su užsikrėtusiuoju. Be to, manoma, kad 95 proc. žmonių ir taip turi natūralų imunitetą raupsams.