Teiginiai

Lietuvos mokyklose buvo aptikti sprogmenys; Baltijos šalyse mokykloje įvyko sprogimas.

Verdiktas

Melas. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis „Melo detektoriui“ patvirtino, kad nė vienas pranešimas apie paliktus sprogmenis nepasitvirtino. Nė vienoje Lietuvos mokykloje jie nebuvo palikti.

Melo detektoriaus komentaras

Pirmuosius anoniminius pranešimus su grasinimais susprogdinti Lietuvos mokyklos ir kitos įstaigos gavo spalio 13 d., penktadienį. Šią dieną sulaukti apie 900 tokių pranešimų iš kurių visi buvo melagingi, didžioji jų dalis rašyta rusų kalba (čia).

Po pirmųjų pranešimų – misinformacijos banga „TikTok“ platformoje

Tą pačią dieną platformoje „TikTok“ pradėti platinti trumpi vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti kai kurių mokyklų evakuacijos kadrai. Šalia įrašų palikti komentarai anglų kalba (aut. past. – čia ir toliau pateikiame komentarų vertimą į lietuvių kalbą): „kas per velnias nutiko Lietuvoje, mano mokykloje buvo bomba“, „jei gyveni Lietuvoje, Vilniuje, tavo mokykloje būna bomba“, „kaip jaučiasi žmogus, kuris užminavo Lietuvos mokyklas, sukėlė visų paniką, bet nieko nesusprogdino“.

„TikTok“ platformoje po pranešimų apie grasinimus pradėtos skleisti klaidingos žinutės

Dar kelias dienas po šio įvykio įstaigoms ir toliau buvo siuntinėjami panašūs pranešimai su grasinimais. Spalio 16 d. naktį sulaukta apie 1,5 tūkst. panašių pranešimų, o spalio 17 d. – dar daugiau nei 1000.

Oficialioje „Facebook“ paskyroje policija komentavo, kad pranešimai yra organizuota kibernetinė ataka, kuria siekiama sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą ir sukelti paniką visuomenėje (čia), o Nacionalinis krizių valdymo centras įvardijo, kad ataka sietina su Rusija. Iš viso per kelias dienas įvairios Lietuvos įstaigos sulaukė daugiau nei 5,5 tūkst. laiškų su grasinimais susprogdinti.

Svarbu ir tai, kad panašios atakos tuo pačiu metu vykdytos ir kitose šalyse. Panašių grasinimų sulaukė ir latviai, estai, lenkai (čia).

„Melo detektorius“ elektroniniu paštu susisiekė su Policijos departamento atstovu spaudai Ramūnu Matoniu, kuris patvirtino, kad visi išsiųsti grasinimai buvo melagingi, nė vienu atveju sprogmenys nebuvo rasti.

Kelti panikai panaudotas senas straipsnis

Kelti panikai dėl neva paliktų sprogmenų pasitelktas ir senas portale „Delfi“ publikuotas straipsnis. Viename tą pačią spalio 13 d. išplatintame siužete pasirodo užrašai, kad panašių grasinimų sprogmenimis likus dviem savaitėms iki karo sulaukė ir Ukraina. Vėliau ekrane pasirodo straipsnio ekrano nuotrauka su užrašu anglų kalba: „maniau, kad tai – netikrai, kol nepamačiau to. Vertimas: incidentas Vilniaus mokykloje, rastos bombos, viena jų sprogo. Mokiniai ir darbuotojai evakuoti“.

Skleisti panikai panaudota seno straipsnio iškarpa

Nors užrašas uždengia didelę dalį straipsnio, ekrano kampe matyti naujienos publikavimo data – 2023 m. sausio 31 d. Šią dieną vienoje Vilniaus mokykloje iš tiesų buvo aptikti savadarbiai sprogmenys – plastikiniame butelyje sumaišyta buitinė chemija su folijos ritinėliu viduje (čia). Pakračius butelį, įvyksta cheminė reakcija. Dėl rastų įtartinų objektų mokykla buvo evakuota. Nors vienas iš paliktų butelių sprogo, toks sprogimas nesukėlė jokios žalos nei asmenims, nei turtui.

Straipsnyje pateikiama informacija klaidingai susieta su spalio 13 d. gautais melagingais pranešimais, šių įvykių tarpusavyje niekas nesieja. Juos skiria keli mėnesiai, be to, minėta mokykla, kurioje aptikti buteliai, nebuvo gavusi jokių grasinimų apie sprogmenis. Pirminė versija, kuria pasidalino žiniasklaida – tokiu būdu tiesiog norėta atšaukti tą dieną turėjusį vykti ketvirtokų žinių patikrinimą.

Gaisras Lenkijoje įkvėpė skleisti melagingą informaciją

Kai kuriuose „TikTok“ paskelbtuose įrašuose panaudoti ir vaizdo kadrai, niekaip nesusiję su spalio 13 d. grasinimais. Viename iš jų matyti liepsnojantis pastatas, prie jo privažiuojanti ugniagesių mašina ir aplinkui matomi mokiniai su kuprinėmis. Ant įrašo pridėtas užrašas: „Baltijos šalys 10/13“.

Kairėje – kadras „TikTok“ paskelbto įrašo, kuriame teigiama, kad gaisras vyksta Baltijos šalyse spalio 13 d.; dešinėje – kadras iš Gdynės mieste, Lenkijoje, vykusio gaisro. Pažymėti elementai parodo, kad abiejuose įrašuose nufilmuotas tas pats pastatas

Atlikus vaizdų paiešką internete paaiškėjo, kad degantis pastatas nėra susijęs su spalio įvykiais Lietuvoje ir apskritai nebuvo nufilmuotas mūsų šalyje. Įraše nufilmuotas diena anksčiau, spalio 12 d., Lenkijos mieste Gdynėje vykęs gaisras, kai užsidegė mokyklos pastatas (čia). Ugniagesiai su žiniasklaida pasidalino įtarimais, kad greičiausiai gaisras kilo užsidegus naujai statomoje sporto salėje paliktoms statybinėms medžiagoms. Įvykio metu niekas nenukentėjo.

Apie šį gaisrą pranešė vietos žiniasklaidos priemonės, be to, įvykio vaizdai plito ir socialiniuose tinkluose. Nuotraukų ir vaizdo įrašų kadrų palyginimas atskleidžia, kad vaizdo įraše tikrai nufilmuota minėta mokykla Lenkijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją