Nerūšiuojantys atliekų visuomet suras pasiteisinimą, kodėl to nedaryti. Bene populiariausias mitas, sklandantis viešojoje erdvėje, susijęs su rūšiavimu yra tas, jog visos surūšiuotos atliekos vis tiek iškeliauja į sąvartynus ir nėra perdirbamos. Kitaip tariant – prasmės rūšiuoti nėra.
Kilmė
Pateikė priežastis, dėl ko reiktų rūšiuoti
VšĮ „Žaliasis taškas” Marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė tikina, kad rūšiuoti dar ir kaip yra dėl ko, nes rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie taršos, gamtos išteklių poreikio mažinimo bei aplinkosaugos: „Mūsų kiekvieno indėlis – labai svarbus.”
Anot pašnekovės, surūšiuotas atliekas iš rūšiavimo konteinerių, vadinamųjų „varpelių”, surenka ir išveža atliekų tvarkytojai. Iš konteinerių surūšiuotas popierius, plastikas ir stiklas yra išvežamas specialiais kelių sekcijų šiukšliavežiais. „Pakuočių atliekas surenkantys automobiliai paprastai būna kelių sekcijų, todėl išrūšiuotos atliekos pilamos į atskiras, tik joms skirtas sekcijas”, – patikino S. Rasalė.
Pašnekovė teigė, kad kartais surūšiuotos atliekos yra išvežamos vienu šiukšliavežiu, kuris surinkti atvažiuoja tik vienos rūšies surūšiuotų pakuočių – pavyzdžiui, stiklo.
Kada išrūšiuotos atliekos gali patekti į sąvartyną?
Iš šiukšliavežių surūšiuotos atliekos keliauja į perrūšiavimo bazes, kur dar yra išskirstomos pagal rūšį, spalvą, frakciją ar kitas technologines savybes. Paruošta antrinė žaliava, anot S. Rasalės, yra supresuojama ir perduodama perdirbėjams, kur virsta naujais gaminiais arba yra paverčiamos medžiagomis, skirtomis naujiems gaminiams gaminti.
Vis dėlto, dalis išrūšiuotų atliekų yra neperdirbamos, tačiau gali būti sutvarkomos kitais būdais, pavyzdžiui, panaudojant energijai išgauti. Taigi, perdirbamos atliekos patenka į perdirbimo gamyklas, o perdirbimui netinkamos atliekos panaudojamos energijos gamybai.
Pasak S. Rasalės, į sąvartynus patenka tik tos atliekos, kurios netinka nei perdirbimui, nei panaudojimui energijai gauti.
Dažnai pakuotės tampa netinkamos perdirbimui ar energijos išgavimui tuomet, kai yra netaisyklingai išrūšiuotos ir gali užteršti net ir kitas konteineryje esančias pakuotes. „Tada susimaišius gerai ir blogai rūšiuotoms pakuočių atliekoms, jos visos tampa netinkamos perdirbti”, – sako S. Rasalė.
Taigi, teiginys, jog visos išrūšiuotos atliekos vis tiek patenka į sąvartynus yra melagingas, nes sąvartyne atsiduria ne visos išrūšiuotos atliekos, o tik tos, kurių nebeįmanoma perdirbti ar panaudoti energijai išgauti.
- Šaltiniai
- VšĮ „Žaliasis taškas"