Meningokoką ir iššaukia skiepo cheminės medžiagos sunaikindamos imuninę sistemą! Meningokokinė ląstelė yra pas visus žmones nosiaryklėje, kuri kaip ir vėžinės ląstelės aktyvinasi stipriai užnuodytame imunitete!

Žinutėje „Facebook“ vartotojas teigė, kad „meningokokinė ląstelė yra pas visus žmones nosiaryklėje, kuri kaip ir vėžinės ląstelės aktyvinasi stipriai užnuodytame imunitete“. Pasak žinutės autoriaus, tai skiepuose naudojamos cheminės medžiagos silpnina imunitetą, dėl ko ir susergama meningokokine infekcija.

Klaidinanti žinutė

Ar tikrai visi žmonės turi meningokoko bakterijų?

Teigti, kad visi žmonės turi meningokoko bakterijų nosiaryklėje būtų pernelyg drąsu, nors tiesa, kad dalies sveikų žmonių nosiaryklėje jų yra. Šie asmenys vadinami meningokoko nešiotojais, tačiau nebūtinai serga meningokokine infekcija patys.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro parengtose metodinėse meningokokinės infekcijos epidemiologinės priežiūros, kontrolės ir diagnostikos rekomendacijose rašoma, kad „5-10 % sveikų asmenų yra Neisseria meningitidis turėtojai. Meningokokų būna nosiaryklėje, tačiau tik labai maža dalis meningokokų turėtojų suserga invazine forma.“

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centro oficialioje svetainėje taip pat teigiama, kad 1 iš 10 žmonių gali būti Neisseria meningitidis bakterijos nešiotojas.

Meningokokinė infekcija gali būti perduodama oro lašeliniu būdu artimai bendraujant su sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais, tačiau sergantieji yra gerokai pavojingesni.

Sveikas žmogus meningokokine infekcija suserga tuomet, kai bakterija, įprastai randama nosiaryklėje, „užvaldo“ žmogaus kūną, tačiau iki galo nėra žinoma, kodėl vieni žmonės taip ir lieka sveikais bakterijos nešiotojais, o kiti suserga.

„Kai kuriems žmonėms, kai kuriomis sąlygomis meningokokas gali sukelti vadinamą invazinę meningokokinę ligą, tai yra, kai praeina natūralius kvėpavimo takų barjerus ir patenka į kraują, nukeliauja į smegenis ir sukelia meningitą arba sepsį. Kodėl taip atsitinka, mokslas dar neturi atsakymo“, – „Delfi“ pasakojo Vilniaus universiteto profesorė mokslininkė imunologė Aurelija Žvirblienė.

Ar gali skiepuose esančios medžiagos susilpninti imunitetą ir sukelti meningitą?

Siekdamas pagrįsti savo teiginį, esą skiepuose esančios cheminės medžiagos sukelia meningitą, „Facebook“ vartotojas savo žinutės komentaruose pasidalino skiepų informaciniu lapeliu, kuriame prie galimų nepageidaujamų reakcijų į skiepą kartu su kitomis centrinės nervų sistemos ligomis įrašytas ir meningitas.

Skiepų nuo difterijos ir stabligės informacinis lapelis

Svarbu paminėti, kad, nors komentuojamoje žinutėje pasidalintame filmuke skatinama vaikus skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos, komentare pridėtame informaciniame lapelyje nurodyti difterijos ir stabligės skiepo šalutiniai poveikiai.

To paties informacinio lapelio nuotrauka skiepų teikiamai naudai menkinti ir melagingai informacijai skleisti jau buvo pasitelkta ir anksčiau. 2011 metais portale alkas.lt patalpintame straipsnyje pavadinimu „Replika apie skiepus – nežudykit mano vaiko“ teigiama, esą tokiame lapelyje įvardytos galimos šalutinės reakcijos pateisina gydytojų aplaidumą, o sutikimas skiepyti vaiką „tėra apsidraudimas nuo atsakomybės“, nes pacientą paskiepijus gali nutikti bet kas.

Prof. A. Žvirblienė aiškina, kad meningitas, kaip ir kiti įvardyti sutrikimai, šiame sąraše galėjo atsidurti dėl to, kad atliekant vakcinų tyrimus ir vėliau, kai vakcinos imamos naudoti žmonėms skiepyti, informaciniame lapelyje privalu pateikti visas pasitaikiusias pašalines reakcijas, o ne gydytojų aplaidumui pateisinti.

„Vienos iš tų reakcijų būna dažnesnės, kitos – labai retos, bet netgi ypatingai retos pašalinės reakcijos paprastai yra įrašomos į vakcinos informacinį lapelį. <...> Dažnesni pašaliniai reiškiniai būna tokie, kaip karščiavimas arba skausmas dūrio vietoje“, – aiškino profesorė.

Tą patį galima pasakyti ir apie skiepų nuo meningokokinės B tipo infekcijos poveikį. Nors klaidinančioje žinutėje bandoma susieti meningokokinės infekcijos atsiradimą su meningokokinės B tipo infekcijos skiepų poveikiu, meningitas nėra įvardijamas kaip nepageidaujama šio skiepo reakcija, nors vieno iš skiepų nuo meningokokinės B tipo infekcijos preparatų apraše ir nurodoma, kad preparatas negali apsaugoti nuo visų paplitusių B grupės meningokoko padermių.

Preparato apraše nurodoma, kad dažniausiai žmonėms, paskiepytiems šia vakcina, pasitaikančios reakcijos yra paraudimas dūrio vietoje, karščiavimas, kai kuriose amžiaus grupėse pasireiškia valgymo sutrikimai, vėmimas ar viduriavimas.

Nepaisant pasitaikančių pašalinių reakcijų, negalima teigti, kad skiepuose esančios medžiagos silpnina imunitetą, o jam nusilpus žmogus gali susirgti meningokokine infekcija. Tai tėra mitas.

Prof. A. Žvirblienės teigimu, medžiagos, naudojamos skiepuose, imuninės sistemos, kaip teigia „Facebook“ vartotojas, sunaikinti negali. Atvirkščiai, jų paskirtis yra sustiprinti specifinį imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją, o vakcinose naudojami adjuvantai tik padeda tai padaryti.

Iki šiol nėra vieningos nuomonės, koks gali būti nusilpusio imuniteto ryšys su meningokoko sukeliamu meningitu. Dalyje šaltinių teigiama, kad žmonės, sergantys ŽIV ar pasižymintys nusilpusiu imunitetu labiau rizikuoja susirgti meningitu, tuo tarpu moksliniame žurnale „Journal of Clinical Pathology“ išspausdintame tyrime teigiama, kad imunodeficitą turintys žmonės nebūtinai susiduria su didesne rizika susirgti meningokokine infekcija.

Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad „Facebook“ paviešinta žinutė, kurioje tvirtinama, esą skiepuose esančios medžiagos sunaikina imunitetą ir padidina riziką susirgti meningitu, yra klaidinga. Skiepų paskirtis, priešingai, yra sustiprinti imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją, taigi, meningokokinės B tipo infekcijos skiepai skirti apsaugoti nuo šios infekcijos, o ne ją sukelti.

Skiepų informaciniuose lapeliuose vieni ar kiti susirgimai gali būti įrašyti dėl to, kad pacientui būtina pateikti informacija apie visus vakcinos tyrimų metu pasitaikiusius susirgimus, net ir apie retus jų atvejus. Baiminantis šalutinio skiepų poveikio svarbu galimas reakcijas aptarti su gydytoju.

  • Šaltiniai
  • The immunopathogenesis of meningococcal disease; ncbi.nlm.nih.gov
  • Meningococcal Disease – Causes and Spread to Others; cdc.gov
  • MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS, KONTROLĖS IR DIAGNOSTIKOS Metodinės rekomendacijos; UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS
  • Meningococcal Infections Symptoms & Causes; childrenshospital.org
  • Meningococcal disease: Information for the public; health.gov.au
  • Serogroup B Meningococcal Vaccine (MenB) - What You Need to Know; medlineplus.gov
  • Meningitis; cdc.gov
  • Causes – Meningitis; nhs.uk
  • Pokalbis telefonu su Vilniaus universiteto profesore mokslininke imunologe Aurelija Žvirbliene
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)