Teiginiai
Tirpios kavos pakeliuose yra grafeno.
Verdiktas
Melas. Eksperimentas, kai magnetu, jį priėjus prie indelio, kuriame ištirpinta kava, po kurio laiko prie sienelės atsiranda smulkių dalelių, neįrodo, kad kavoje yra grafeno, nes ši medžiaga į magnetą net nereaguoja. Paprasčiau tariant, magnetas grafeno netraukia.
Melo detektoriaus komentaras
„Melo detektorius“ jau ne kartą rašė apie įvairius „ekspertimentus“, per kuriuos neva įrodyta, kad grafeno yra maisto produktuose, maisto papilduose.
Socialinuose tinkluose sklido žinia, kad grafeno oksido yra arbatoje (čia), šokolade (čia), pusryčių dribsniuose (čia), vitamino D papilduose (čia).
Visais šiais atvejais magnetas iš produktų pritraukė tam tikras detales, bet tai buvo arba geležies priemaišos, arba geležies oksidas, kuris farmacijoje naudojamas kaip natūralus dažiklis.
Eksperimento metu, kai prie stiklinės, kurioje buvo ištirpinta jau pakeliuose vartojimui paruošta kava, o prie stiklinės sienelės pridėjus magnetą, jis pritraukė sunkiai įžiūrimas daleles, galima daryti išvadą kad tai buvo geležies priemaišos, o ne grafenas.
Geležis – ne tik vienas iš svarbiausių žmogui mikroelementų ir kraujo sudedamoji dalis, bet ir magnetinė medžiaga, pasižyminti trauka magnetui.
Grafenas yra vadinamas „stebuklingąja“ 21–ojo amžiaus medžiaga. Vienas iš grafeno išradimo bendraautorių Nobelio fizikos premijos laureatas Konstantitas Novovoselovas aiškino, kad grafenas – tai medžiaga, sudaryta iš vieno sluoksnio anglies atomų, kurie išsidėstę šešiakampėje gardelėje. Tai ploniausia kada nors dirbtiniu būdu gauta medžiaga – milijoną kartų plonesnė už žmogaus plauką. Ji taip pat yra tvirčiausia medžiaga pasaulyje (200 kartų tvirtesnė už plieną), bet nepaisant šios savybės grafenas labai lengvas ir lankstus (čia).
Pirmąkart grafenas pagamintas 2004 m. Europoje, o už tai 2010 m. Mančesterio universiteto darbuotojams Andre Geimui ir Konstantinui Novoselovui skirta Nobelio fizikos premija.
Mokslininkai išsamiai tiria ir magnetines grafeno savybes, „Science Direct“ pasklebtame mokslininkų straipsnyje konstatuoja, kad grafenas iš esmės nėra magnetinis, o kad jis toks taptų reikia labai didelių pastangų (čia)
Žurnale „New Scientist“ taip pat konstatuojama, kad „praėjus beveik 20 metų po grafeno atradimo, tyrimai rodo, kad tai yra labiausiai magnetui atspari medžiaga, kokią žinome. Tai apibūdina jo gebėjimą padidinti arba sumažinti savo elektrinę varžą reaguojant į magnetinį lauką, kuris vieną dieną galėtų būti pritaikytas duomenų saugojimui (čia).
Mokslininkai atliko eksperimentą, kaip grafeno magnetinės savybės keisčiai kambario temperatūroje. Nustatyta, kad dauguma medžiagų rodo magnetinę varžą tik esant labai žemai temperatūrai. Pasak mokslininkų, šiame eksperimente grafenas buvo atsparesnis magnetui kambario temperatūroje nei bet kuri kita medžiaga, tokia kaip grafitas ir bismutas, išbandytos ankstesniuose tyrimuose.
Svarbu tai, kad magnetui atsparios medžiagos jau naudojamos duomenų saugojimo įrenginiuose, siekiant interpretuoti informaciją, kuri saugoma kaip maži magnetiniai raštai juostoje ar diske. Tyrėjai planuoja toliau tirti grafeną ir jo „taikymas bus po to“, sakė tyrėjas Leonidas Ponomarenko Lankasterio universitete (čia).
- Šaltiniai
- Graphene shows record-breaking magnetic properties at room temperature
- Susipažinkite: „stebuklingoji“ 21–ojo amžiaus medžiaga grafenas
- Magnetic properties of graphene
- Ar eksperimentai su magnetu įrodo, kad arbatoje yra grafeno oksido arba kad ji – netinkama vartoti?
- Tikina, kad populiariame šokolade yra grafeno. Tai – melas
- Netikėkite tuo: pasinaudoję mokykliniu eksperimentu siekia įtikinti esą pusryčių dribsniuose yra grafeno
- Vitamino D papilduose „aptiko“ grafeno oksido, nors šios medžiagos juose nėra
- „Grafeno / grafeno oksido funkcionalizavimas ir jo bei jo darinių taikymas nanomedicinoje“ Daktaro disertacija