„VAKCINOS SU VIRUSU?! Tai įrodo tas faktas, kad užsikrėtusių korona bei nuo vakcinos mirčių priežastys tos pačios – trombozė“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, nors tiesa, kad COVID-19 pacientams kartais susidaro kraujo krešuliai, tai tikrai nereiškia, kad vakcinos yra užkrėstos SARS-Cov-2 virusu.
Vakcinų sudėtyje nėra SARS-Cov-2 viruso
Detali informacija apie visas šiuo metu naudoti patvirtintas vakcinas yra viešai prieinama internete. Preparatų charakteristikų santraukose galima rasti ir vakcinų sudėtį. Nė vienoje iš jų nėra SARS-Cov-2 viruso.
Daugiausia diskusijų dėl itin retai pasireiškiančių kraujo krešulių susidarymo sukėlė dviejų gamintojų vakcinos – „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“. Tai – rekombinantinės vektorinės vakcinos, o tai reiškia, kad jas kurdami mokslininkai naudojo ne naujojo koronaviruso RNR, o DNR molekulę, įterpdami ją į kitą, žmogui nepavojingą, virusą.
„AstraZeneca“ sukurtos „VaxZevria“ informaciniame lapelyje randame, kad vieną vakcinos dozę sudaro ne mažiau kaip 2,5 × 108 infekcinių vienetų (Inf.V) šimpanzės adenoviruso, koduojančio SARS-CoV-2 spyglio (angl., spyke, S) glikoproteiną (ChAdOx1-S) ir pagalbinės medžiagos – L-histidinas, L-histidino hidrochloridas monohidratas, magnio chloridas heksahidratas, polisorbatas 80 (E 433), etanolis, sacharozė, natrio chloridas, dinatrio edetatas dihidratas bei injekcinis vanduo.
„Johnson & Johnson“ vakcinos dozės sudėtis štai tokia – ne mažiau kaip 8,92 log10 infekcinių vienetų (Inf.V.) 26 tipo adenoviruso, kuris koduoja SARS-CoV-2 spyglio glikoproteiną (Ad26.COV2-S) ir pagalbinės medžiagos – 2-hidroksipropil-β-ciklodekstrinas (HBCD), citrinų rūgštis monohidratas, etanolis, vandenilio chlorido rūgštis, polisorbatas 80, natrio chloridas, natrio hidroksidas, trinatrio citratas dihidratas, injekcinis vanduo.
Taigi, akivaizdu, kad nė vienos vakcinos, kuri buvo susieta su kraujo krešulių susidarymu, sudėtyje nėra SARS-Cov-2 viruso, sukeliančio COVID-19.
Kodėl kai kurios vakcinos nuo COVID-19 siejamos su itin retais kraujo krešulių susidarymo atvejais?
Europos medicinos agentūra (EMA), ištyrusi kraujo krešulių susidarymo atvejus, ištikusius pasiskiepijus „AstraZeneca“ kurta vakcina, rado ryšį tarp šio sveikatos sutrikimo ir vakcinos poveikio. Buvo pasiūlyta kraujo krešulių susidarymą įvardyti kaip labai retą šios vakcinos šalutinį poveikį.
Kiek vėliau EMA su labai retais trombozės atvejais susiejo ir „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną.
Vis dėlto, tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl būtent šios vakcinos retais atvejais sukelia kraujo krešulius neįprastose kūno vietose – smegenyse arba pilvo srityje – mokslininkams iki galo dar nepavyko. Sunkumų tiriant kraujo krešulių susidarymo mechanizmą kyla ir dėl to, kad tai – ypač retos reakcijos į vakciną. Iš 34 milijonų „AstraZeneca“ kurta vakcina paskiepytų žmonių maždaug 200 pasireiškė mažo trombocitų kiekio krešėjimo atvejų.
Žurnalistų kalbinta Vienos medicinos universiteto hematologė Sabine Eichinger teigė, kad hipotezių, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia tokia neįprasta reakcija į vakciną, būta įvairių – galbūt kažkas negerai su vektoriumi, vakcinos pagalbinėmis medžiagomis, galbūt kažkas ne taip su vakcinų gamybos procesu.
Tyrėjams, vis dėlto, pavyko aptikti panašumų tarp kraujo krešulių susidarymo pasiskiepijus ir panašios reakcijos, kurią sukelia kraują skystinantis vaistas heparinas. Iš tiesų, hepariną gydytojai skiria pacientams, kuriems būtina suskystinti kraują širdies smūgio atveju, taip pat kovojant su kraujo krešėjimo problemomis, tačiau itin retais atvejais šį preparatą vartojantys asmenys patiria atvirkštinį vaisto poveikį – vietoje to, kad kraujas suskystėtų, susidaro kraujo krešuliai. Taip nutinka dėl to, kad heparinas iššaukia nepageidaujamą imuninį atsaką. Heparino sukelti kraujo krešuliai pasireiškia trombocitų kiekio sumažėjimu kraujyje.
Panaši reakcija pastebėta ir tiriant paskiepytuosius „Johnson & Johnson“ kurta vakcina, kuriems pasireiškė kraujo krešėjimo atvejai. Tai leidžia mokslininkams daryti išvadą, kad vakcinos taip pat iššaukia nepageidaujamą imuninės sistemos reakciją, kaip ir, retais atvejais, kraują skystinantis vaistas heparinas.
Išvados: remiantis šia informacija „Melo detektorius“ vertina pareiškimus, esą reti kraujo krešulių atvejai, pasiskiepijus nuo COVID-19, aptinkami dėl to, kad vakcinos pačios yra užkrėstos SARS-Cov-2 virusu, kaip klaidingus. Nors COVID-19 pacientai taip pat patiria kraujo krešulių riziką, tik žymiai didesnę, nei pasiskiepijus bet kokia šiuo metu patvirtinta naudoti vakcina, nėra jokių įrodymų, kad vakcinose yra šio viruso. Tai įrodo viešai skelbiama vakcinų sudėtis, taip pat mokslininkų įžvalgos. Šiuo metu mokslininkai kraujo krešulių susidarymo atvejus yra linkę sieti su itin reta organizmo imunine reakcija. Panašią reakciją kartais iššaukia kraują skystinantis vaistas heparinas – itin retai vietoje to, kad skystintų kraują, vaistas, atvirkščiai, sukelia mažo trombocitų kiekio kraujo krešėjimo atvejus.
- Šaltiniai
- What are the blood clots associated with the Johnson & Johnson COVID-19 vaccine? 4 questions answered; theconversation.com
- COVID-19 Vaccine Janssen: EMA finds possible link to very rare cases of unusual blood clots with low blood platelets; ema.europa.eu
- COVID-19 Vaccine Janssen, INN-Ad26.COV2-S, recombinant PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA
- Vaxzevria, COVID-19 Vaccine (ChAdOx-1 S [recombinant]) PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA
- COVID-19 Vaccine AstraZeneca: benefits still outweigh the risks despite possible link to rare blood clots with low blood platelets; ema.europa.eu
- COVID vaccines and blood clots: five key questions; nature.com
- How could a COVID vaccine cause blood clots? Scientists race to investigate; nature.com
- Keturios Lietuvoje naudojamos vakcinos: istorija, galimi šalutiniai poveikiai ir gydytojos rekomendacijos; lrt.lt