Kilmė
Daugiau nei 111 tūkst. peržiūrų surinkusiame ir 3,4 tūkst. kartų pasidalintame vaizdo įraše jo autorius Andrius Lobovas teigia neketinantis nešioti kaukės, nors to reikalauja Lietuvoje paskelbtos karantino taisyklės, ir dabartinę situaciją vadina klounada, savo nuomonę remdamas mokslu nepagrindžiamais argumentais.
Vaizdo įraše neigiamas faktas, kad virusas gali turėti inkubacinį periodą, kurio metu užsikrėtęs asmuo pats nežino, kad serga, nes užkratas neva sustoja ties žmogaus tonzilėmis, kur yra apdirbamas. A. Lobovo teigimu, tuomet žmogus pasijunta sergąs, tačiau suveikęs imuniteto atsakas neleidžia virusui patekti gilyn į organizmą.
Kas melas
Nors vaizdo įrašo autorius bando pateikti užsikrėtimo naujuoju koronavirusu apibrėžimą, jis sumaišo dvi skirtingas – virusų ir bakterijų – sąvokas.
Bakterijos yra 10–100 kartų didesni už virusus mikroorganizmus. Be to, skirtingai nei virusai, bakterijos yra visiškai savarankiškos ir gali daugintis pačios, esant tinkamai terpei. Tuo tarpu virusai be kitų organizmo ląstelių pagalbos daugintis negali.
Kaip veikia virusai?
„NYtimes“ publikuotame straipsnyje vaizdžiai pateikiama diagrama, parodanti, kaip užsikrečiama virusu.
Pirmiausia, virusas pro nosį, burną ar akis patenka į žmogaus kūną ir prisitvirtina prie kvėpavimo takų ląstelių, gaminančių baltymą, vadinamą ACE2.
Virusas užkrečia ląstelę, suliedamas savo aliejingą membraną su ląstelės membrana ir į jos vidų išskirdamas savo genetinės medžiagos, vadinamos RNR, fragmentą.
Viruso genetinė medžiaga užgrobia ląstelės fermentinius mechanizmus tam, kad fermentai sintetintų naujų viruso dalelių komponentus, o šie susijungtų ir sudarytų naujas virusų daleles.
Dauginimasis vyksta sparčiai ir užkrėstos ląstelės pažeidžiamos. Joms plyšus virusas užkrečia vis naujas ląsteles.
Laikas, per kurį virusas atakuoja žmogaus organizmą kol kas nesukeldamas jokių ligos simptomų vadinamas inkubaciniu periodu. Jo metu užsikrėtęs žmogus gali nejausti, kad serga, nes viruso dalelių organizme dar per mažai, kad būtų juntamas pastebimas negalavimas.
Tik tada, kai viruso dalelių organizme jau pakankamai, žmogus pajunta pirmuosius simptomus – kamuoja sloga, skauda gerklę. Sukeldamas kosulį ar čiaudulį virusas plinta – čiaudintis žmogus paskleidžia viruso daleles ore ir gali užkrėst kitus.
Kai į organizme pasklidusius svetimkūnius sureaguoja imuninė sistema, ligoniui paprastai pakyla temperatūra. Tai rodo organizmo kovą su virusu, nes aukštesnė nei 37 laipsnių temperatūra mažiau palanki virusui daugintis, taigi, naujų viruso dalelių kūrimas pristabdomas.
Tai, kad pirmiausia nukenčia kvėpavimo takų epitelio ląstelės dar nereiškia, kad virusas negali plisti toliau. Viruso medžiaga dauginasi dideliu greičiu ir, jeigu imuninė sistema reaguoja lėčiau, gali pasiekti plaučius.
Nors dažniausiai SARS-CoV-2 paveikia būtent plaučius, kiti organai nuo šio viruso taip pat nėra apsaugoti. „Sciencemag“ paviešintame straipsnyje rašoma, kad maždaug pusės naujuoju koronavirusu užsikrėtusių hospitalizuotų pacientų kepenys buvo pažeistos, su širdies pažeidimais susidūrė 20 proc. iš 416 Uhane hospitalizuotų pacientų, iš 184 Olandijoje hospitalizuotų pacientų 38 proc. turėjo kraujo krešėjimo problemą, o beveik trečdalio kraujyje jau buvo susidariusių krešulių.
- Šaltiniai
- How Coronavirus Hijacks Your Cells; nytimes.com; 2020.03.13
- What You Need to Know About Infectious Disease; Nacionalinis biotechnologijų informacijos centras
- How does coronavirus kill? Clinicians trace a ferocious rampage through the body, from brain to toes; sciencemag.org; 2020.04.17
- The Airway Epithelium: Soldier in the Fight against Respiratory Viruses; Clin Microbiol Rev. 2011.01.24