„Jei nepavojingas 5G tai kam slepti ??? Man gaila tu zmoniu kurie dar juokiesi is tu kurie supranta kad 5G 60GHZ yra labai kengsminga“, - rašoma „Facebook“ pasidalintoje žinutėje. Prie jos pridedamos dirbtinių medžių, į kurius įtaisytos mobiliojo ryšio antenos, nuotraukos.
Šalia įtaisų nuotraukų – komentaras anglų kalba. Jame rašoma: „Mano sūnus ir jo mamos vyras išėjo pasivažinėti dviračiais šalia Crayfordo ir pamatė plastikinius medžius su 5G juose.“
Internete nepavyko rasti informacijos, kiek tokių paslėptų antenų yra šalia Crayfordo miestelio ir ar nuotrauka apskritai padaryta ten, tačiau mobiliojo ryšio žemėlapis rodo, kad 5G ryšys šioje teritorijoje yra labai silpnas, todėl vargu ar tai – apskritai 5G ryšio antena.
Be to, geram 5G ryšiui užtikrinti reikia kuo mažiau trukdžių. Jam naudojamos elektromagnetinės bangos yra trumpesnės, todėl ryšio kokybę iki 70 proc. gali sumažinti net medžiai ir pastatai. „Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad geram naujosios kartos ryšiui užtikrinti ateityje reikės inovatyvių sprendimų, o Surrey Universiteto mokslininkai ataskaitoje pažymi, kad, siekiant išspręsti ryšio problemas, antenų stiebai turės būti maždaug tris kartus aukščiau nei siekia medžiai, o dabartinės 15 metrų siekiančios antenos turės pasistiebti iki 25 metrų aukščio.
Taigi, nuotraukoje dirbtiniuose medžiuose greičiausiai paslėpta ne 5G, o mums jau įprasto mobiliojo ryšio antena.
Toks antenų slėpimas dirbtiniuose medžiuose (dažniausiai – palmėse) nėra nauja idėja.
Pirmiausia gaminti dirbtinius medžius ir juose įtaisyti mobiliojo ryšio antenas nuspręsta susirūpinus dėl estetinio antenų vaizdo dešimtame praeito amžiaus dešimtmetyje.
Svarbų vaidmenį čia suvaidino telekomunikacijų srityje tuo metu dirbę Ivo Branislav Lazic ir Aubrey Trevor Thomas. Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje iš telekomunikacijų gigantės „Vodacom“ jie buvo gavę užduotį sukurti struktūrą, sumažinančią vizualinę aplinkos taršą antenomis.
1996 metais buvo pateiktas prašymas užpatentuoti atraminę struktūrą, kurioje būtų įtaisyta bent viena antena. Kaip rašoma patento tekste, šią konstrukciją turėtų sudaryti tvirtinimo priemonės, stiebas ir dirbtinė lapija. Dirbtiniai žalumynai pritvirtinami taip, kad bent iš dalies paslėptų anteną.
Tais pačiais metais Pietų Afrikoje, Keiptaune, buvo pastatytos pirmosios šį aprašą atitinkančios konstrukcijos, primenančios palmes.
Patentas išradimui suteiktas 1999 metais.
Tiesa, antenas bandyta įtaisyti ne tik palmėse. Dar anksčiau, 1992 metais, Amerikoje jas bandyta slėpti pušis primenančiose konstrukcijose, kurias sugalvojo įmonė „Larson Camouflage“, iki šių dienų teikianti antenų dengimo paslaugas ir slepianti jas ne tik dirbtiniuose medžiuose, bet ir pastatuose, gatvės apšvietimo įrenginiuose.
Kaip rašoma portale vox.com, sunku pasakyti, kiek šiuo metu yra tokių dirbtinių medžių. Amerikoje 2013 metais jų galėjo būti maždaug 1000–2000, be to, kasmet išdygsta maždaug po 350 naujų „medžių“.
Kai kuriems žmonėms tokie bandymai slėpti antenas kelia juoką, mat dirbtiniai medžiai, palyginti su natūraliais savo kaimynais, atrodo neįprastai aukšti. Antenos, tam, kad išlaikyti gerą ryšio kokybę, turi būti iškeltos aukščiau už lapiją, taigi, visiškai natūralaus vaizdo joms suteikti neįmanoma.
Galiausiai, bandant paslėpti anteną dažnai gaunamas priešingas rezultatas – keisti dirbtiniai medžiai ne įsilieja į aplinką, o, atvirkščiai, savo išvaizda traukia akį ir verčia spėlioti, kam tokia konstrukcija apskritai buvo sukurta.
- Šaltiniai
- The bizarre history of cellphone towers disguised as trees; vox.com
- 5G coverage map worldwide; nperf.com
- Cellphone Towers Disguised as Trees Are a Puzzling Attempt at Aesthetics; wired.com