„Taigi, kiekvienas paskiepytas, netgi visi profesoriai, visi mokslo ir medicinos netgi [atstovai], visi sako, kad kiekvienas paskiepytas lengva forma serga, o reiškia ką daro? Platina virusą“, – vaizdo įraše teigia jį nufilmavęs A. Lobovas.
Pagrįsdamas šią išvadą vyras remiasi dviem homeopatais Aleksandru Stolešnikovu ir Aleksandru Katoku.
Pastarieji tariami mokslininkai ne tik neturi profesinės kompetencijos skiepų tema, bet savo veikaluose žarsto labai įtartinų patarimų sveikatos ir mitybos tema. Pavyzdžiui, A. Stolešnikovas veikale „Kuo pripildyti organizmą“ samprotauja kanibalizmo tema ir tvirtina, kad sveikam organizmui geriausia vartoti žalią mėsą ir garuojantį kraują.
Kaip iš tiesų veikia vakcinos?
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Alergijų ir užkrečiamų ligų centras pateikia informaciją, kaip iš tiesų veikia vakcinos.
Imituodamos virusą, vakcinos sužadina žmogaus imuninę sistemą ir ši ima gaminti T-limfocitus ir antikūnus. Imuninei sistemai sureagavus į vakciną kartais žmogus gali silpnus ligos požymius, tačiau dažniausiai jie yra visiškai nepavojingi – tai tik imuninės sistemos atsakas kūnui mokantis atpažinti ir reaguoti į ligos sukėlėją.
Ne visos vakcinos yra vienodos – pagal savo sudėtį jos skirstomos į keletą rūšių: gyvas vakcinas, inaktyvuotas vakcinas, subvienetines vakcinas ir rekombinatines vakcinas.
Gyvos vakcinos, pavyzdžiui, MMR vakcina, apsauganti nuo tymų, kiaulytės ar raudonukės virusų, susideda iš gyvų, bet susilpnintų mikroorganizmų, kurių dozė vakcinoje negali sukelti ligos. Pasiskiepijus šia vakcina organizmas įgyja ilgalaikį atsparumą užkratui.
Inaktyvuotos vakcinos (pavyzdžiui, inaktyvuota poliomielito vakcina), priešingai nei gyvos, susideda tik iš negyvų mikroorganizmų.
Nors nei vienas, nei kitas vakcinos tipas praktiškai neturi galimybės sukelti ligos ar, juo labiau, užkrėsti nepasiskiepijusių žmonių, kalbant apie gyvas vakcinas egzistuoja mitas, esą gyvi vakcinoje esantys organizmai per paskiepyto žmogaus kūno skysčius – nosies išskyras ar seiles – gali užkrėsti kitus žmones ar netgi sukelti ligų protrūkius.
Šis mitas – tikras prieš skiepus nusiteikusių asmenų darbinis arkliukas, tačiau tokie teiginiai nėra moksliškai pagrįsti, nes vakcinoje naudojami gyvi mikroorganizmai yra susilpninti ir ligos sukelti, net ir patekę į išorę, nebepajėgia. Vis dėlto, egzistuoja nedidelė tikimybė, kad gyva vakcina gali užkrėsti paskiepytą žmogų, jeigu jo imuninė sistema yra ypač nusilpusi.
Dėl šios gyvų vakcinų ypatybės ir dėl palyginti ilgo vakcinos gamybos laiko nedidelė dalis mėginančių kurti vakciną nuo koronaviruso kampanijų pasirinko darbą su susilpnintais gyvais mikroorganizmais. Žymiai daugiau vakcinos kūrėjų, jau atliekančių klinikinius bandymus, pasirinko kurti kitokias vakcinas – inaktyvuotas, genetines dnr, rnr vakcinas, daugintis nesugebančio viruso-nešėjo ar viruso baltymo vakcinas.
Vertinant tai, kad naujojo koronaviruso vakcina greičiausiai bus pagaminta ne iš gyvybingų virusų (jei bus pasirinkta viruso-nešėjo vakcina, greičiausiai tam bus pasitelktas daugintis nesugebantis variantas) net ir teorinės užkrėtimo pasiskiepijus galimybės nelieka, todėl A. Lobovo vaizdo įraše išsakytas nuogąstavimas neturi pagrindo.
Tačiau baimintis gyvų vakcinų, net jei gyvų mikroorganizmų naudojimas gali pasirodyti atgrasus, taip pat neverta. Gyvų vakcinų gamybai naudojami susilpninti mikroorganizmai, negebantys užkrėsti paskiepyto žmogaus, išskyrus išskirtinius atvejus, kai žmogaus imuninė sistema dėl kokių nors priežasčių yra visiškai nusilpusi.
- Šaltiniai
- Understanding How Vaccines Work; National Institute of Allergy and Infectious Diseases
- Coronavirus Vaccine: When Will We Have One, Who Gets It and Will It Work? aarp.org
- Kaip kuriamos vakcinos ir kaip jos apsaugo nuo infekcinių ligų?
- The Myth of Vaccine Shedding; sciencebasedmedicine.org
- The COVID-19 Live Vaccine Tracker; contagionlive.com
- Different Approaches to a Coronavirus Vaccine; nytimes.com
- DRAFT landscape of COVID-19 candidate vaccines – 31 July 2020
- COVID-19 vakcina; wikipedia.org