Teiginys, kad Lietuvoje daugėja plynųjų kirtimų, atrodo, visai nekaltas, tačiau iš tiesų jo svarba yra labai didelė. Tiesa tai ar melas, plynųjų kirtimų politika šalyje tam tikra prasme parodo valstybės požiūrį ne tik į miškus, gyvąją gamtą, bet ir į žmogų.
Mintį, kad Lietuvoje daugėja plynųjų kirtimų, LRT yra sakęs Judėjimo „Už gamtą“ direktorius Algirdas Knystautas. Jis ne tik teigė, kad Lietuvos miškai atiduoti stambiausiems užsienio medienos perdirbėjams, bet ir pridūrė, jog šiuo metu miškai Lietuvoje yra švaistomi ir mūsų šalyje didėja plynųjų kirtimų.
Kilmė
Plynai kertamų teritorijų mažėja
DELFI patikrino, tiesa ar melas toks išsakytas Judėjimo „Už gamtą“ direktoriaus A. Knystauto teiginys.
Kaip žurnalistus informavo VĮ Valstybinė miškų urėdija, ji patikėjimo teise valdo 1,1 mln. hektarų valstybinių miškų. Šiame plote 2016 metais plynieji pagrindiniai miško kirtimai vykdyti 8759 hektaruose, 2017 m. – 8668 hektaruose, 2018 m. – planuojama apie 8500 hektarų. Vadinasi, plynųjų kirtimų Lietuvos valstybiniuose miškuose mažėja.
Plynųjų kirtimų mažėja ir saugomose teritorijose, kurios patenka į valstybinių miškų apimtį. 355 tūkst. hektarų Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų patenka į saugomas teritorijas.
Saugomose teritorijose yra ir III (apsauginiai miškai) bei IV (ūkiniai miškai) grupių miškų, kuriuose plynieji kirtimai galimi ir jie vykdomi maždaug pusėje procento nuo viso saugojamų teritorijų ploto. Saugomose teritorijose plynais pagrindiniais miško kirtimais 2016 m. iškirsta apie 1850 hektarai, 2017 m. – 1800 hektarų, 2018 m. – planuojama apie 1700 hektarų.
Plynieji pagrindiniai miško kirtimai vykdomi tik miškuose, patenkančiuose į III ir IV miškų grupes. Saugomose teritorijose plynaisiais pagrindiniais kirtimais iškirstas plotas pasiskirsto taip: IV miškų grupėje – 78 proc., III – 22 proc. plynųjų kirtimų.
Pabrėžiama, kad saugomos teritorijos, patenkančios į statistikos suvestinę, – tai rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai); ekologinės apsaugos zonos; atkuriamieji ir genetiniai sklypai; valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).
Pasipiktino dėl kertamų saugomų teritorijų
Svarstymai, kad Lietuvoje daugėja plynųjų kirtimų, atsirado diskutuojant apie kertamų valstybinių miškų normos padidinimą.
Šios vasaros pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę metinę pagrindinių miško kirtimų normą 2019 – 2023 metams. Kitaip tariant, patvirtinta, kad per penkerius metus galima iškirsti 11 850 hektarų valstybinių miškų (ekvivalentinio) ploto, t.y. 6 proc. didesnę nei galiojo 2014-2018 metais (11 168 ha). 2009-2013 metų laikotarpiui metinė pagrindinių miško kirtimų norma buvusi 10 500 ha ekvivalentinio ploto. Toks sprendimas visuomenėje sukėlė ne tik diskusijų, bet ir pasipiktinimo bangą.
Netrukus gamtosaugininkams buvo suduotas antrasis smūgis: įgyvendinant 2014 – 2018 metų metinės pagrindinių miško kirtimų normos reikalavimus, plynaisiais kirtimais kirsta Labanoro giria ir dar keli miškai, esantys saugomose teritorijose. Kilus dideliam miško gynėjų pasipriešinimui, kirtimai Labanoro girioje buvo kuriam laikui sustabdyti, vėliau atnaujinti, tačiau Aplinkos ministerija kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistais, gamtosaugininkais ir miškų gynėjais ėmėsi svarstyti galimus miško kirtimo pakeitimus, ypač biologine įvairove ir saugomų rūšių buveinėmis pasižyminčiose saugomose teritorijose.
- Šaltiniai
- VĮ Valstybinių miškų urėdija
- https://www.delfi.lt/grynas/gamta/kas-laukia-vertingiausiu-lietuvos-vietu-kai-pradesime-kirsti-daugiau-misku.d?id=78941017