Ilga prieš skiepijimąsi agituojanti žinutė pradedama istorija apie tai, kaip australai neva kovojo su žaibiškai paplitusia invazine Europinių triušių populiacija, mat šie kėlė pavojų pasėliams, krūmams, medžiams, grasino badu vietiniams gyvūnams.
„Tada buvo surinkti tūkstančiai savanoriu ir gaudomi kiškiai kurie buvo paprasčiausiai skiepijami . Vienas paskiepytas kiškis uzkresdavo 20 kitu į skiepų sudėti taip pat įėjo medžiagos kurios su ardydavo DNR ir jie tapdavo nevaisingi. Tik tokiu būdu australai sumažino invaziniu kiškiu populiacija“, – rašoma „Facebook“ socialiniame tinkle pasidalintoje žinutėje (kalba netaisyta), tačiau ši istorija – klaidinga.
Kaip australai iš tiesų kovojo su invazine triušių rūšimi?
Kaip rašoma „National Geographic“ tekste „Kaip Europiniai triušiai užgrobė Australiją?“, 1859 metais įvežti į Australiją invaziniai triušiai (ne kiškiai, kaip teigia klaidinančios „Facebook“ pasidalintos žinutės autorius) iš tiesų pridarė daug nepatogumų vietos gyventojams. Per pusę šimtmečio ši rūšis žaibiškai išplito visame žemyne, naikindami derlių, vietos augalus ir keldami dirvos eroziją.
Kai triušiai ėmė kelti problemas vietos ūkininkams, buvo pasirūpinta tvoromis, tačiau ir šios tinkamai neapsaugojo derliaus.
Kitas populiarus kovos su triušiais būdas buvo tankiai apgyvendintų teritorijų naikinimas. Sunykus tokioms teritorijoms kiškiai netekdavo saugios vietos vesti jauniklius. Šis populiacijos kontrolės būdas dažnai taikomas iki šiol.
Vis dėlto, būta ir aršesnių bandymų kovoti su Australiją užėmusia invazine rūšimi. 1950-aisiais Australijos vyriausybė ėmė eksperimentuoti su triušių virusais. Į pietryčių Australiją buvo paleisti triušiai, užkrėsti triušiams būdingu miksomos virusu, sukeliančiu miksomatozę – ligą, žudančią tik triušius ir nepadarančią žalos kitiems. Tai buvo pirmas bandymas pasitelkti šį virusą, naikinant tik tam tikros rūšies gyvūnų populiaciją. Iš pradžių bandymas buvo sėkmingas ir nemaža dalis triušių išnyko, tačiau galiausiai gyvūnai virusui įgijo imunitetą.
Vėliau triušių populiaciją bandyta kontroliuoti pasitelkus triušių hemoraginės ligos virusą, kuris 1995 metais, likus metams iki oficialaus viruso pritaikymo triušiams naikinti, per klaidą buvo paskleistas laukinėje gamtoje. Šis virusas, perduodamas per užkrėstas muses, sumažino triušių skaičių 90 proc. ypač sausose Australijos vietovėse, tačiau dėl musių prisitaikymo gyventi būtent tokiomis klimato sąlygomis, virusas nepaveikė triušių, gyvenusių drėgnesnėse ir šaltesnėse Australijos dalyse. Ilgainiui ir šiam virusui triušiai įgavo imunitetą.
Bandymai kontroliuoti triušių populiaciją virusais mokslininkams išliko aktualūs. Prieš du dešimtmečius vykdytais eksperimentai siekta patobulinti miksomos virusą taip, kad šis sukeltų triušių patelių nevaisingumą.
Taigi, triušiai Australijoje buvo naikinti ne pasitelkus vakcinas, kaip teigiama klaidingame „Facebook“ pasidalintame pranešime, bet sąmoningai užkrečiant gyvūnus tik triušiams būdingais virusais.
Iš tiesų, triušių vakcinų norėtų patys Australijos gyventojai, nes laukinių triušių gyvybes šienaujantys virusai pavojingi ir namie auginamiems triušiams. Deja, kol kas šių gyvūnėlių savininkai vakcinos nuo miksomatozės negauna, nors egzistuoja dvi nuo šio viruso apsaugančios vakcinos. Taip yra todėl, kad Australijos vyriausybė baiminasi, kad šia vakcina paskiepyti naminiai triušiai lengvesnę viruso formą galėtų perduoti laukiniams triušiams (egzistuojančios vakcinos yra gyvos – joms sukurti pasitelktas susilpnintas, bet gyvybingas miksomos virusas) ir taip imunizuoti išnaikinti norimus gyvūnus.
Paskiepyti žmonės kitiems virusų neperduoda
Remdamasis klaidinga prielaida, esą Australijos triušiai užsikrėtė virusais, suleidus jiems vakcinas, klaidinančios žinutės autorius tvirtina, kad paskiepyti žmonės du mėnesius po vakcinos suleidimo taip pat platina virusus kitiems, tačiau ir tai nėra tiesa. „Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad netgi vadinamąja gyva vakcina, kuriai gaminti buvo pasitelkti gyvybingi virusai, paskiepytas žmogus nei susirgti pats (su retomis išimtimis, kai žmogaus imunitetas yra ypatingai nusilpęs), nei, juo labiau, užkrėsti kitų negali.
Klaidinančios žinutės autorius taip pat sieja vakcinas su moterų nevaisingumu, nors tokios sąsajos ir buvo paneigtos moksliniais tyrimais (Pav.1, pav.2, pav.3) bei teigia, esą atsiradus naujajam koronavirusui šalyje dingo gripas. Tai irgi nėra teisinga informacija. Kaip balandžio mėnesį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šiemet nuo gripo komplikacijų per sezoną mirė 11 žmonių. Nors sergamumas gripu buvo pastebimai mažesnis nei praėjusiais metais, palyginti, Kauno apskrityje šių metų gripo sezonu užfiksuota 4630 gripo atvejų, kai, tuo tarpu, 2018–2019 metais šis skaičius siekė 12 222 gyventojų.
Remiantis visa aukščiau pateikta informacija, galima teigti, kad „Facebook“ platformoje pasidalinta prieš skiepus ir skiepijimąsi nukreipta žinutė yra klaidinanti visuomenę – joje pateikta istorija apie Europinių triušių naikinimą Australijoje pilna fakto klaidų, o pateikti duomenys apie moterų nevaisingumo ryšius su vakcinomis ar paskiepytų žmonių gebėjimą užkrėsti kitus yra paneigti mokslo.
- Šaltiniai
- How European Rabbits Took over Australia; nationalgeographic.org
- No Association between HPV Vaccination and Infertility in U.S. Females 18–33 Years Old; ncbi.nlm.nih.gov
- Vaccination does not increase risk of infertility in teenagers; healio.com
- Bogus Paper Claims HPV Vaccine Causes Infertility, Scientists Shred It to Pieces; sciencealert.com
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija