„Reikia būti viskam pasiruošus, kiekvieną dieną sekame situaciją valstybėse, kurios taip pat arba mažiau sėkmingai susitvarkė su pirma banga, ir matome labai blogą tendenciją – antros bangos kilimas yra žaibiškas, staigus, gerokai staigesnis negu pirmas. Analizuojame duomenis iš kitų valstybių, kokiuose sektoriuose tai prasidėjo – viešasis transportas, prekybos centrai, masiniai renginiai. Reikia būti pasiruošus“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Tokie raginimai skamba daugėjant įspėjimų, kad atslūgus pirmąjai koronaviruso bangai artinasi antroji. Pavyzdžiui, Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas išleido perspėjimus dėl kelionių į Bulgariją, Rumuniją ir Moldovą, šiose šalyse augant COVID-19 susirgimų skaičiams.

Tokių raginimų pasipylė po to, kai ir pačioje Austrijoje liepos pradžioje pirmą kartą nuo gegužės per parą nustatyta daugiau kaip 100 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Pats S. Skvernelis patikino, kad nekalbama apie kokios nors veiklos uždarymą. „Bet reikia būti pasiruošus. (…) Ypač rugsėjį, kai baigsis atostogų metų, jei būsime stipriai ir smagiai pakeliavę, tai visko gali būti“, – sakė S. Skvernelis, vildamasis, kad ribojimo priemonių galiausiai ir neprireiks.

Vis dėlto tokie įspėjimai įtikina ne visus. Sąmokslo teorijomis dar karantino metu aktyviai besidaliję tautiečiai toliau skleidžia melą apie tariamai tikrąsias karantino ir saviizoliacijos priežastis.

Kas melas

Dar liepos 4-ąją vienas aktyviai sąmokslo teorijas aktyviai skleidžiantis feisbuko vartotojas, prisidengęs Yin Yang pseudonimu paskelbė bauginantį ir neva tikruosius valdžios kėslus atskleidžiantį įrašą.

Karantiną sugalvojo ne medikai, o politikai, kad pripratintų prie vergų ir konclagerio sąlygų. Saviizoliacija – tai žmonių patikrinimas užkulisinės valdžios paklusimui. Iš žmonių reikalaujama savanoriškumo, kad dėl visko kalti būtų patys žmonės, o ne valdžia.

Jei dabar sutiksime su totaline savanoriška vergyste, tai pasiliksime joje amžinai! Kiekvienas turime laisvą valią rinktis vergauti, ar išeiti iš vergijos.

Tai nėra kova su pandemija. Tai kova su žmonija, tai karo (kuris pasirodo nepasibaigė 1945 m. ir tęsiasi visus šiuos 75 metus) tęsinys, kurio pergalę užkulisinė valdžia suplanavusi paskelbti ir švęsti

Jei dabar sutiksime su totaline savanoriška vergyste, tai pasiliksime joje amžinai! Kiekvienas turime laisvą valią rinktis vergauti, ar išeiti iš vergijos.
Tai nėra kova su pandemija. Tai kova su žmonija, tai karo (kuris pasirodo nepasibaigė 1945 m. ir tęsiasi visus šiuos 75 metus) tęsinys, kurio pergalę užkulisinė valdžia suplanavusi paskelbti ir švęsti

“, – įraše įkeltame paveikslėlyje tikino jis. Šiuo įrašu vos per kelias dienas pasidalijo per 300 vartotojų, o įrašas peržiūrėtas 31,5 tūkst. kartų. Panašaus stiliaus įspėjamieji įrašai dar nuo balandžio sklinda feisbuko grupėse estų kalba.

Iš tikrųjų būtent įstatymai yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktai, priimti Lietuvos Respublikos Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią.

Įstatymas laikomas pagrindiniu teisės šaltiniu. Tuo metu poįstatyminiai aktai, tokie, kaip vyriausybės nutarimai, priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretina ir užtikrina jų vykdymą. Poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymams.

Be to, dar nuo vasario 26-osios Lietuvoje įvesta ekstremalioji padėtis, kai šalyje dar nebuvo patvirtintas nė vienas koronaviruso atvejis. Būtent tai leido vyriausybei be atskirų įstatymų taikyti tokias priemones, kaip karantinas.

Kaip Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specializuotame teisės žinių portale tikina teisės profesorius Egidijus Šileikis, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-5466) grindžiamas dviejų įstatymų nuostatose (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, taip pat Civilinės saugos įstatyme) įtvirtintais Vyriausybės įgaliojimais.

Klaidingas ir teiginys, jog karantinas sugalvotas tam, kad „priartintų prie vergų ir konclagerio sąlygų“. Karantino metu Lietuvoje neįvesta vergija, nebuvo įkurti ir konclageriai. Be to, vergiją šalyje draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsniai.

Teiginys, kad „saviizoliacija – tai žmonių patikrinimas užkulisinės valdžios paklusimui“ sudaro klaidingą įspūdį apie pačią saviizoliacijos prasmę bei jos priežastis. Sveikatos apsaugos ministerija – o ne kokia „užkulisinė valdžia“ yra viešai deklaravusi saviizoliacijos tikslus – tai yra svarbiausia priemonė, padėsianti išvengti koronaviruso plitimo. Šie duomenys yra prieinami kiekvienam.

Teiginys, kad tai esą nėra kova su pandemija, o tik „kova su žmonija“ neatitinka realybės – karantino priemones įvedusi Lietuva jas taikė tik savo šalies piliečiams ir tik Lietuvos teritorijoje. Tačiau kitos pasaulio valstybės taip pat taikė griežtesnes ar švelnesnes karantino priemones. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje karantino priemonės pritaikytos 3,9 mlrd. planetos gyventojų daugiau nei 90-yje valstybių.

Teiginys, kad „tai esą yra nepasibaigusio karo tęsinys“, nurodant datą – 1945-uosius taip pat neatitinka realybės. Tai metais pasaulyje baigėsi Antrasis pasaulinis karas, kuriame pralaimėjimą pripažino nacistinė Vokietija ir Japonijos imperija bei jų sąjungininkės.

Šaltiniai

Lietuva stebi grėsmingas tendencijas dėl koronaviruso plitimo pasaulyje: „antros bangos kilimas yra žaibiškas

Austrija perspėja gyventojus dėl dar trijų valstybių: nekeliaukite ten Nyderlandai irgi imasi draudimų

Pirmoji karantiną švelninti pradėjusi Austrija skelbia griežčiausią perspėjimą dėl kelionių į 6 Europos šalis

Ekstremali situacija Lietuvoje: ką tai reiškia praktiškai?

Valstybių narių teisė – Lietuva

E. Šileikis. Koronavirusas ir Konstitucija: karantinas ar nepaprastoji padėtis?

Saviizoliacija – svarbiausia priemonė, padėsianti išvengti koronaviruso plitimo

Coronavirus: Half of humanity now on lockdown as 90 countries call for confinement

United Nations: Maintain International Peace and Security

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (443)