Portale sarmatas.lt pasirodė publikacija apie translyčius (publikacijoje jie vadinami „transgenderiais“), pavadinimu „Iš kur atsiranda transgenderiai“. Tai – vertimas iš americanthinker.com. „Melo detektorius“ kreipėsi į Lietuvos žmogaus teisių centrą, kad šie išnagrinėtų straipsnyje išvardintus teiginius apie translyčius ir jų psichologiją.
Klaidinanti informacija
„Melo detektorius“ tikslina tokius sarmatas.lt autorių teiginius:
Translyčiai turi sudėtingų psichologinių problemų
„Tiesą sakant, žmonės, kurie teigia esantys transseksualai, beveik visada turi sudėtingų psichinių problemų, dažnai kylančių dėl jų auklėjimo. Neseniai atrastas 1991 m. tyrimas patvirtina konservatorių požiūrį“. [Sarmatas.lt teiginys]
Ilgus šimtmečius besitęsianti kultūrinė transfobija, patologizavimas bei fizinis smurtas siejami su prastesne translyčių asmenų psichikos sveikata.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie identifikuojasi kaip translyčiai, gerokai dažniau patiria psichikos sveikatos problemų nei cislyčiai (žmonės, kurie nelaiko savęs translyčiais, idetifikuojasi su savo biologine lytimi).
Kaip teigia Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, tyrimai rodo, kad apie pusė JAV gyvenančių translyčių suserga depresija arba išgyvena pasikartojančius nerimo sutrikimus. Maždaug 40 proc. šios bendruomenės narių yra bandę nusižudyti.
„Tačiau aiškindamiesi, kodėl ši bendruomenė taip smarkiai dažniau kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų, mokslininkai suprato, kad priežastis nėra kitoks nei visuomenėje standartiniu ir priimtinu laikomas lyties identitetas. Depresija ir nerimas kyla dėl visuomenėje vyraujančių neigiamų nuostatų translyčių atžvilgiu, nuolat patiriamos diskriminacijos, visuomenės atstūmimo bei žodinio ir fizinio užgauliojimo. Vien Jungtinėse Valstijose 2020 m. nužudyti 42 translyčiai asmenys“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.
Ji priduria, kad stigma, nepriėmimas ir diskriminacija taip pat lemia, kad translyčiai asmenys dažnai patiria skurdą, turi prastesnį priėjimą prie sveikatos apsaugos paslaugų, dažniau linkę į sveikatai rizikingą elgesį, kaip narkotikų vartojimas, nesaugus seksas ir pan.
„Lietuvoje taip pat vyrauja ypač neigiamos nuostatos translyčių atžvilgiu. Pavyzdžiui, apie pusė šalies translyčių teigia patyrę diskriminaciją, apie 40 proc. šalies gyventojų nenorėtų kartu su jais dirbti“, – teigia J. Juškaitė.
Translytiškumas – psichikos sutrikimas
„Panašu, kad jiems taip pat reikėtų pabendrauti su geru psichiatru, kuris supranta emocinę sergančios motinos traumą“. [Sarmatas.lt teiginys]
Įvertinusi egzistuojančią mokslu grįstą informaciją, 2018 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija pristatė Tarptautinės ligų klasifikacijos vienuoliktąją redakciją TLK-11, kurioje translytiškumas nebėra klasifikuojamas kaip psichikos sutrikimas. Taip tikimasi mažinti stigmą ir diskriminaciją bei gerinti sveikatos paslaugas. Nauja diagnozė, pavadinta lyčių neatitikimu [angl.: gender incongruence] perkelta į kitą TLK-11 skyrių, kuris apima su seksualine sveikata susijusias būsenas.
Translyčiai neteisingai įsivaizduoja savo kūną
„Tai neatmeta to, kad žmonės turi kūno dismorfobiją – šis terminas reiškia, kad jie visiškai neteisingai įsivaizduoja savo kūną. Kol translytiškumas netapo kažkuo ypatingu, garsiausias šio sutrikimo tipas buvo nervinė anoreksija, kai visiškai sveikos jaunos moterys badavo, nes manė, kad yra storos“. [Sarmatas.lt teiginys]
Svarbu paminėti, kad translytiškumas – tai patirčių spektras, kurį galima apibendrinti kaip kitokį lyties tapatinimąsi nei paprastai visuomenėje dominuojančios normos. Dalis translyčių asmenų siekia hormoniniu ar chirurginiu būdu pakeisti savo kūno požymius taip, kad jie atitiktų tai lyčiai, su kuria jie indentifikuojasi, būdingus požymius. Kitų translyčių lyties išraiška gali skirtis nuo to, ką visuomenė laiko priimtina vienai ar kitai lyčiai, tačiau jie gali nenorėti transformuoti savo kūno chirurginiu ar hormoniniu būdu. Dalis translyčių apskritai savęs nesieja su jokia lytimi. Visai tai ir daugelis kitų skirtingų patirčių telpa į skėtinį translyčio terminą.
Vakarų visuomenėse įprasta lytį ir lyties išraišką griežtai sieti su biologine lytimi, suvokiant lytį ne kaip patirčių spektrą, bet kaip binarinę, t.y. dviejų lyčių sistemą. Tokioje sistemoje žmogaus bruožai, pomėgiai ar net dirbamas darbas dažnai nulemiamas lyties ir su ja siejamų stereotipų ir įsitikinimų. Pavyzdžiui, laikoma, kad kelių nešiojimas vyrams yra prigimtinio vyriškumo išraiška, o moterys dažniau iš prigimties yra linkusios dirbti darbus socialinėje srityje, kurioje reikalingas rūpinimasis kitais (slauga, pedagogika ir pan.). Kai kurie translyčiai žmonės taip pat pat sieja save su tradiciniu moteriškumu ar vyriškumu, kitiems šie standartai visiškai svetimi.
„Krikščionybės veikiamose kultūrose (išskyrus nedaugelį išimčių) susiformavo ypač neigiamos nuostatos translyčių asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, katalikų bažnyčia lyties identitetą griežtai sieja su biologine lytimi, atmeta translytiškumo egzistavimą, o translyčiai asmenys negali tapti krikšto tėvais ar krikšto motinomis. Tačiau rigidiškas požiūris į lytį, būdingas daugeliui krikščioniškų kultūrų, nėra universalus. Skirtingų kultūrų tyrinėjimai rodo, kad prieš prasidedant kolonizacijai, nemažoje dalyje kultūrų požiūris į lytį ir lyties identitetą smarkiai varijavo. Dalyje kultūrų tokie žmonės ne tik nepersekioti, tačiau jiems buvo priskiriamos svarbios funkcijos praktikuojamame kulte ar šeimoje“, – aiškina J. Juškaitė.
Žmogaus teisių centro atstovė pateikia keletą pavyzdžių – Amerikos indėnų gentis Navaja pripažino egzistuojant keturias lytis; Meksikos Oaxaca regione iki šiol gyvena žmonės, nesiejantys savęs su jokia lytimi, o šeimose jie dažniausiai atlieka funkcijas, susijusias kitų šeimos narių priežiūra; Indonezijoje gyvena žmonės, vadinami Waria, kurie laikomi vyrais, turinčiais moters sielą, todėl savyje sujungia dvi lytis. Tikima, kad Waria turi dvasinių galių, todėl jie samdomi kaip šamanai ar kitas religines apeigas atliekantys asmenys.
Remiantis aukščiau išvardintais paaiškinimais, galima teigti, kad sarmatas.lt publikacija neatspindi tikrosios translyčių padėties.