Vienas pilietis „Facebook“ paskyroje rašo, neva Lietuvai gyvuoti teliko 72 metai. Šį teiginį jis grindžia remdamasis „Worldometer“ statistiniais duomenimis, kurie žymi gyventojų skaičių, koronaviruso atvejus, įvairias ligas, mirtis ir kitus rodiklius.
„Pagal Worldometer kasdienius parodymus (seku nuo vasario mėnesio) Lietuva kas parą netenka po 103 gyventojus. Tai dabar skaičiuojame: 1. šiandien turime 2.709.676 gyventojus; 2. šį skaičių daliname iš 103 kasdien dingstančių; 3. gauname, kad iki išnyks paskutinysis, lieka 26.307.534 dienų; 4. metuose turime 365 dienas; 5. daliname 26.307.534 iš 365; 6. gauname likusių Lietuvai metų skaičių – 72 metai (72,075)“, – rašo jis.
Tačiau šie duomenys yra toli nuo tikrovės, mat į juos neįtraukti ir kiti svarbūs veiksniai – gimstančių ir atvykstančių į Lietuvą gyventojų skaičius. Mat gyventojų skaičių šalyje apibrėžia gyventojų gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
„Džiugu, kad žmogus yra pilietiškas, neabejingas Lietuvos valstybės ateičiai. Tačiau čia pateikiama tik mirčių statistika. Tarkime, dabar kasdien miršta apie 100 žmonių, tačiau ir gimsta vaikų, taip pat į Lietuvą atvyksta gyventi žmonių.
Džiugu ir tai, kad kasmet vis daugiau sugrįžta gyventi piliečių iš užsienio. Net pačios niūriausios demografinės Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Jungtinių Tautų prognozės nepateikia Lietuvai tokio pesimistinio scenarijaus“, – patikina Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė.
„Eurostat“ prognozės
Europos Sąjungos statistikos tarnyba („Eurostat“) prognozuoja, kad 2021 metais Lietuvoje gyvens kiek daugiau nei 2,788 mln., 2030 metais – kiek daugiau nei 2,575 mln., 2040 metais – kiek daugiau nei 2,339 mln., 2050 metais – kiek daugiau nei 2,137 mln., 2060 metais – kiek daugiau nei 1,959 mln. ir 2070 metais – kiek daugiau nei 1,825 mln. gyventojų.
Tad akivaizdu, kad skaičiai nesikeičia taip drastiškai, jog būtų galima teigti, kad Lietuvos po 72 metų neliks. Laiko tarpas turėtų būti kur kas ilgesnis, net ir remiantis niūriausiomis prognozėmis.
Lietuvos statistiniai duomenys
Be to, remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje kukliai, bet padaugėjo nuolatinių gyventojų.
„Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau nei prieš metus. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais“, – praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Taip pat pabrėžiama, kad 2019 metais į Lietuvą daugiau žmonių imigravo, nei emigravo. 2019 metais imigravo 40,1 tūkst. žmonių, emigravo – 29,3 tūkst. žmonių. 2019 metais į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 m. Jie 2019 m. sudarė pusę (50,9 proc.) visų imigrantų. O užsieniečių 2019 metais į šalį imigravo 19,7 tūkst. – tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 m.
2019 metais gimė 27,7 tūkst. kūdikių – tai 420 mažiau (1,5 proc.) negu 2018 metais ir 2019 metais 1 tūkst. gyventojų teko 9,9 gimusiojo.
Tačiau, nors ir stebimas gimstamumo mažėjimas, vyrauja ir mirčių mažėjimas. 2019 metais mirė 38,4 tūkst. žmonių – tai 1,2 tūkst. (3proc.) mažiau negu 2018 metais. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 14,1 (2018 m.) iki 13,7 (2019 m.).
Mirčių mažėjimas nuolat stebimas jau beveik dešimtmetį. Štai, pavyzdžiui, 2010 metais mirčių skaičius siekė kiek daugiau nei 42 tūkst., o bėgant metams mirtingumas nežymiai krito arba kilo, tačiau nesiekė 2010 metais fiksuoto mirčių skaičiaus. 2019 metais mirčių skaičius siekė kiek daugiau nei 38 tūkst.
- Šaltiniai
- Mėnesiniai demografiniai rodikliai rugsėjį; Oficialiosios statistikos portalas
- Demografinės tendencijos; Oficialiosios statistikos portalas
- Susirašinėjimas el. paštu su Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialiste Birute Stolyte