Vienas dažniausiai skiepų priešininkų naudojamų argumentų, kodėl skiepijimas yra žalingas, o ne naudingas, ypač vaikams – su skiepais į žmogaus organizmą patenkantis aliuminis, kurio didelės dozės gali būti žalingos.
Nepaisant medikų, kitų specialistų įtikinėjimų, skiepų priešininkai vis randa savų argumentų – į mokslininkų teiginius jie atsako turiniu, kuris gali atrodyti, kaip autoritetingų mokslininkų tyrimas, gausus mokslinių eksperimentų aprašymų, medicininių terminų, įmantrių ir labiau specialistams, nei statistiniam vartotojui suprantamų schemų.
Tad net jei sudėtingi imunologiniai ir molekuliniai procesai ne visiems gali būti lengvai suprantami, vien didelės apimties darbas paaiškina pagrindinį teiginį, kad skiepai yra žalingi, o konkrečiai – aliuminis patenka į smegenis, tiesa?
Kas melas
Nuo balandžio 23-osios tinklapyje healwithlifestyle.com patalpintas straipsnis „Skiepų sudėtyje esantis aliuminis nukeliauja į smegenis“ pastaruoju metu vėl ėmė klaidžioti feisbuke.
Nuo birželio 28-osios juo vėl imta dalytis sąmokslo teorijų mėgėjų grupėse feisbuke, pavyzdžiui „Stop – skiepams su užkratu“. Per 1,6 tūkst. narių turinčioje grupėje šiuo straipsniu pasidalijo dešimtys, o iš viso – per 170 feisbuko vartotojų.
Straipsnis per dvi dienas buvo peržiūrėtas beveik 10 tūkst. kartų.
Straipsnio esmė – aliuminis, kuris patenka ne šiaip į kraują, bet esą ir į smegenis. Teigiama, kad aliuminio dalelės nepašalinamos su šlapimu, o tirpsta labai lėtai, kūne gali išbūti daug mėnesiu ar metų. O tada esą prasideda baisūs dalykai.
Iš tikrųjų pats klausimas ar aliuminis kaip vakcinų adjuvantas yra saugus keltas jau ne kartą. Didelis aliuminio kiekis siejamas su Alzheimerio liga.
Tačiau į patį adjuvanto saugos klausimą taip pat yra atsakę specialistai, pavyzdžiui Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė.
Ji pripažino, kad kai kurių vakcinų sudėtyje išties yra aliuminio junginių, kurie naudojami kaip adjuvantai. Jie būtini tam, kad vakcina būtų imunogeniška, t.y., sukeltų imuninį atsaką.
„Adjuvantų poveikis yra dvejopas – vakcinos sudėtyje esantys antigenai adsorbuojasi (prikimba) prie adjuvantų ir ilgiau išlieka mūsų organizme, taip pat adjuvantai aktyvina vadinamąsias antigenus pateikiančiąsias ląsteles, kurios savo ruožtu aktyvina T limfocitus, kurie būtini imuninės atminties susidarymui. Dėl adjuvantų vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau pašalinių reakcijų.
Adjuvantų nėra gyvų susilpnintų vakcinų (pvz., MMR – vakcinos nuo tymų, kiaulytės, raudonukės) sudėtyje, nes tokios vakcinos yra pakankamai imunogeniškos ir sukuria ilgalaikę apsaugą. Kol kas nėra sukurta efektyvesnio ir saugesnio adjuvanto nei aliuminio junginiai. Jie naudojami vakcinose jau daugelį dešimtmečių ir nėra rimtų mokslinių įrodymų apie jų sukeltą žalą. Vienoje vakcinos dozėje būna apie 0.25–0,5 mg aliuminio (~1,5 mg aliuminio adjuvantų)“, – teigė profesorė.
Vis dėlto baimintis, kad aliuminis gali patekti į smegenis baimintis nereikėtų. Ne tik todėl, kad adjuvantai yra efektyvūs, kol kas nepakeičiami ir naudojami vakcinose jau daugelį dešimtmečių, be to, iki šiol nėra jokių pripažintų mokslinių įrodymų, įrodančių tokią žalą, apie kurią kalba skiepų priešininkai.
JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, adjuvantai gali sukelti vietinę reakciją, pavyzdžiui, paraudimą, patinimą skiepijimo vietoje arba netgi rimtesnes reakcijas (karščiavimą, skausmus) lygiai taip pat, kaip ir vakcinos be aliuminio dalelių. Tačiau tokie skiepai yra tiriami prieš licencijavimą ir naudojimą.
Ir nors 2015-ųjų ir vėlesnių metų tyrimai parodė, kad aliuminis esą gali pereiti per sveiko žmogaus smegenis ir kraują skiriantį barjerą, Teksaso universiteto gamtos mokslų profesorius Abrahamas Alahmadas 2018-siais pateikė argumentuotą atsakymą, kuriame skiepų priešininkų argumentus išsamiai atrėmė, kaip „išpūstus, provokacinius ir melagingus“.
Bet net ir mokslininkams nesutariant dėl to, ar aliuminis išties gali patekti į smegenis, tokių dalelių patekimo į organizmą sąsajos vien su skiepais būtų klaidingos. Mat, kaip pažymi tiek JAV ligų kontrolės centras, tiek profesorė A. Žvirblienė, aliuminio kiekiai, kurie gaunami su vakcinomis, yra daug mažesni, nei gaunami su maistu ar buityje.
„Aliuminio yra dirvožemyje, vandenyje, maisto pakuotėse, kosmetikoje, įvairiuose maisto produktuose, ypač grūduose. Pvz., 1 kg duonos ar kitų kepinių yra apie 10-12 mg aliuminio, jo taip pat gausu sojos produktuose, piene, mėsoje (5-10 mg/kg). Europoje nustatyta saugi aliuminio norma – 1 mg/kg kūno svorio per savaitę“, – pažymėjo profesorė.
Ji taip pat priminė, kad iki šiol sklando nemažai panašių mitų, kurie jau buvo paneigti, pavyzdžiui, apie šiuolaikiniuose skiepuose naudojamą gyvsidabrį.
„Žmonės kartais atsidaro senesnius tinklalapius ir randa informacijos apie vakcinose esančius gyvsidabrio junginius. Šios medžiagos buvo naudojamos tam, kad vakcinos nesugestų. Visgi tai yra biologiniai preparatai ir gyvsidabris šiuo atveju veikė kaip konservantas. Ypač, kai buteliuke – kelios dozės vakcinos. Tikrai galiu pasakyti, kad šiuolaikinėse, Europoje naudojamose vakcinose, gyvsidabrio junginių nebėra“, – teigė profesorė A. Žvirblienė.
Šaltiniai
Adjuvants help vaccines work better. What is an adjuvant and why is it added to a vaccine?
[Sciences/Junk Sciences/BBB] Aluminum adjuvants in vaccines and the blood-brain barrier. Removing the facts from the fiction, the good science from the junk science.
Nerimą kelianti vakcinų sudėtis: formaldehidas, sunkieji metalai, gyvsidabris – kaip yra iš tikrųjų
Biopersistence and brain translocation of aluminum adjuvants of vaccines
Aliuminis kaip vakcinų adjuvantas – ar tai saugu?