„Facebook“ socialiniame tinkle pasidalinta nerimą keliančią žinute. Žinutės autorius teigia, kad neseniai imtas vykdyti eksperimentas, kurio metu visi eksperimento dalyviai tam tikrą laiką iš valstybės gaus fiksuotą pinigų dalį, iš tiesų – gudrus bandymas sukelti žmonių priklausomybę nuo valdžios institucijų.
„Šitas dalykas yra prastuminėjamas kartu su fizinių pinigų panaikinimu. Pagalvokit, nebėra fizinių pinigų, atlyginimą jums moka valstybė. Valstybė pasakė daryti A, jūs nesutinkat, nenorit. Pinigai užsiriša“, – žinutėje aiškino internautas, tačiau iš tiesų šio tyrimo esmė yra visai kitokia.
Kas yra universalių bazinių pajamų tyrimas?
Apie universalių bazinių pajamų tyrimą Vokietijos žiniasklaida paskelbė anksčiau šių metų rugpjūčio mėnesį. Iki lapkričio mėnesio tyrėjai tikėjosi surinkti milijoną projekte norinčių dalyvauti žmonių paraiškų, tačiau panašu, kad tyrimo lūkestis bus išpildytas su kaupu. Jau dabar (rugpjūčio 28 dieną) projekte norinčių dalyvauti žmonių skaičius siekia 1 748 922 ir kas kelias minutes paraiškų tik daugėja. Iš šių paraiškų bus atrinkti 20 tūkst. dalyvių, kurie turės dalyvauti detaliuose interviu apie savo gyvenimą.
Atlikus interviu, liks tik 1500 tyrimo dalyvių, iš kurių 122 gaus universalias bazines pajamas, o likusieji tokių pajamų negaus – jie taps palyginamąja grupe.
122 atrinktieji ateinančius trejus metus kas mėnesį gaus nuolatines 1200 eurų siekiančias pajamas, o palyginamoji grupė tokių pajamų negaus. Vėliau ketinama palyginti pajamas gavusių ir negavusių žmonių patirtį tyrimo metu.
Tyrimas finansuojamas privačių žmonių aukomis. Šiuo metu tyrimui jau paaukojo 148 863 asmenys, kurių dėka įmanoma finansuoti 122 bazines pajamas gausiančių žmonių vietas.
Kam reikalingas šis tyrimas?
Kaip rašoma oficialiame tyrimo puslapyje, toks tyrimas reikalingas tam, kad į dvi skirtingas ideologines kryptis būtų galima pažvelgti mokslo akimis.
Viena pusė ir jai atstovaujantys ekonomistai teigia, kad gaudamas fiksuotą sumą pinigų veltui žmogus aptingtų ir taptų nenaudingas visuomenei, o toks gyvenimo būdas galiausiai pakenktų ne tik valstybei, bet ir pačiam žmogui – jis jaustųsi bevertis.
Kita pusė teigia, kad universalių bazinių pajamų gavimas nėra utopija. Tai – logiškas sekantis žingsnis žmonijos ir visuomenės procesų vystymesi. Šios teorijos šalininkai įsitikinę, kad jausdamas mažiau streso dėl pinigų žmogus ne tik nemestų savo darbo, bet ir taptų kūrybiškesnis ir atviresnis bendruomenei.
Kaip portalui „Spiegel“ pasakojo vienas iš tyrimo sumanytojų, Freie universiteto Berlyne sociologijos profesorius Jürgen Schupp, jį labiausiai domina tai, kaip suteikus žmogui tokias užtikrintas gyvenimo sąlygas pasikeistų jo požiūris į darbą – ar nuolatinis žinojimas, kad bus iš ko išgyventi, paskatintų žmones dirbti savarankiškai, kiek iš jų tęstų savo karjerą ir kiek nuspręstų dirbti trumpiau, ar atsirastų daug tokių, kurie gaunamus pinigus paskirtų vien taupymo tikslams, ar žmonės nuspręstų apskritai nieko nedirbti ir gyventi tik iš veltui gaunamų pajamų.
Kodėl žmonės baiminasi, kad grynieji pinigai išnyks?
„Facebook“ patalpintos klaidinančios žinutės autorius pasidalino ir sparčiai plintančia sąmokslo teorija, esą grynieji pinigai dings ir žmonės praras bet kokią savo finansinę laisvę.
Iš tiesų, ši sąmokslo teorija nėra nauja. „Pinigų mirtį“, kaip rašo portalas bbc.com, žmonės prognozuoja jau 60 metų, kas kartą diegiant naujas finansų technologijas – tobulėjant atsiskaitymui kortelėmis, gebant atsiskaityti bekontakčiu būdu, vystantis kryptovaliutų rinkai. Tačiau tiesa yra ta, kad nė vienas toks atsiskaitymo metodas nėra toks patikimas ir stabilus, kaip grynieji pinigai. Sąskaitas, apmokėtas grynaisiais, ne taip lengva susekti, jos nesiejamos su pinigų turėtojo asmenybe, atsiskaityti grynaisiais galima net ir neturint elektros ar specialių prietaisų, todėl žmonės daugelyje šalių vis dar teikia pirmenybę gryniesiems.
2018 metų duomenimis net 75 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje sudarė atsiskaitymai grynaisiais pinigais, o tokiose šalyse kaip Austrija, Slovėnija, Graikija, Kipras, Malta, Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija atsiskaitymai grynaisiais sudarė daugiau nei 80 proc. visų atsiskaitymų.
Taigi, nors sąmokslo teorijų mėgėjai yra linkę teigti priešingai, iš tiesų apklausos rodo, kad grynieji pinigai niekur trauktis nežada ir vartotojai jiems vis dar teikia pirmumo teisę.
Remiantis šiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad „Facebook“ žinutėje paskelbti išvedžiojimai, esą universalių pagrindinių pajamų tyrimas vykdomas tik tam, kad didintų žmonių priklausomybę nuo valstybinių institucijų, nuo kurių valios galiausiai priklausys žmonių galimybės apskritai turėti pajamų, ir kad tai – tik dalis sąmokslo, kuriuo ketinama nusikratyti grynųjų pinigų, yra nepagrįsti ir neteisingi.
Tyrimas vykdomas siekiant išsiaiškinti, kaip jaustųsi ir kaip elgtųsi žmonės, turėdami daugiau finansinio stabilumo, o grynųjų pinigų sistema artimiausiu metu niekur nesitrauks, nes kol kas jai nėra pakankamai stabilios alternatyvos.
- Šaltiniai
- Germany set to launch new universal basic income trial; thelocal.de
- pilotprojekt-grundeinkommen.de
- The 1200 euro experiment; spiegel.de
- WORLD CASH REPORT 2018
- The truth about the death of cash; bbc.com