Žinutėje rašoma, esą po Pirmojo pasaulinio karo atgal į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) grįžę kareiviai sunkiai sirgo – daugelis liko visam gyvenimui neįgalūs, kiti išprotėjo nuo poodinio encefalito.
„Niekas nežinojo, kad tai – skiepų rezultatas“, – tvirtina „Facebook“ vartotojas, įsitikinęs, kad kareivių patirtus negalavimus sukėlė didelis kiekis jiems skirtų vakcinų, kurios vėliau panaudotos ir civiliams gyventojams skiepyti, sukeliant ligą, vėliau pavadintą ispaniškuoju gripu.
Vis dėlto, su tiesa tokia ligos kilmė gerokai prasilenkia.
Nors iki šiol nėra visiškai aišku, kaip ir kodėl ispaniškąjį gripą sukeliantis virusas ėmė plisti tarp žmonių, panaudojus užšaldytą 1918 metų gripo pandemijos aukos plaučių audinį mokslininkams pavyko atkurti visą viruso genomo seką. Išanalizavus viruso genetines ypatybes prieita išvados, kad natūralūs viruso šaltiniai galėjo būti laukiniai vandens paukščiai.
Ilgą laiką trūko įrodymų, paaiškinančių, kad paukščių gripo virusas gali užkrėsti ir žmones, tačiau 1997 metais 18 žmonių užsikrėtė H5N1 paukščių virusu ir 6 iš jų mirė nuo infekcijos komplikacijų.
Vėliau būta ir daugiau žmonių užsikrėtimo paukščių virusu atvejų. Pavyzdžiui, 2003–2004 metais Vietname ir Tailande mažiausiai 23 žmonės mirė, užsikrėtę H5N1 virusu nuo paukštienos. 2003 metais Olandijos paukščių fermose užfiksuotas itin patogeniško H7N7 viruso protrūkis, kurio metu virusu užsikrėtė 86 paukščių prižiūrėtojai ir 3 su jais kontaktavę žmonės.
2004 metais Kanadoje užfiksuotas vienas susirgimo H7N3 paukščių gripu atvejis. Taigi, visi šie atvejai įrodo, kad paukščių virusai gali persiduoti žmonėms.
Ispaniškojo gripo kilmę nagrinėjančiame tyrime pažymima, kad tokį aukštą 1918 metais kilusio ligos protrūkio mirtingumą ir virulentiškumą greičiausiai lėmė viruso genetiniai pakitimai, tačiau kovą su kilusia pandemija labiausiai apsunkino tai, kad vienintelės priemonės kovoti su liga tebuvo karantinas, izoliacija, asmens higiena ir susibūrimų vengimas, veidą dengiančios kaukės. Pasaulis neturėjo nei vakcinos, nei antibiotikų, skirtų gydyti antrinius bakterinius susirgimus, sietinus su gripo infekcija.
Vienintelės ligos, kurių išvengti praėjusio amžiaus antrame dešimtmetyje padėdavo vakcinos buvo bakteriniai susirgimai – raupai, pasiutligė, vidurių šiltinė, cholera ir maras, o pirmieji gripo vakcinos bandymai pradėti tik praėjus beveik dviem dešimtmečiams po Ispaniškojo gripo protrūkio pradžios.
Tiesa, pirmojo pasaulinio karo metais iš tiesų vykdyta kariuomenės imunizacijos programa. Visi kariai buvo privalomai skiepijami nuo vidurių šiltinės, kuri 1898 metais amerikiečiams dalyvaujant Ispanijos–JAV kare sukėlė medicininę katastrofą. Atsiradus vakcinai vidurių šiltinės atvejų skaičius nuo 142 atvejų 1000 karių Ispanijos–JAV karo metu nukrito iki mažiau nei 1 atvejo 1000 karių Pirmojo pasaulinio karo metu.
Taigi, skiepai ne žudė karius, kaip skelbiama klaidinančioje žinutėje „Facebook“, o gelbėjo jų gyvybes.
Remiantis aukščiau pateikta informacija ir tuo, kad nėra jokių mokslinių įrodymų ar versijų, siejančių 1918 – 1920 metų ispaniškojo gripo pandemiją su vakcinų šalutiniu poveikiu galima teigti, kad socialiniame tinkle išplatintos žinutės autorius buvo neteisus.
- Šaltiniai
- Medical lessons from World War I underscore need to keep developing antimicrobial drugs; MinnPost
- Vaccines in the Time of War; historyofvaccines.org
- U.S. Military and Vaccine History; historyofvaccines.org
- The U.S. Military and the Influenza Pandemic of 1918–1919; ncbi.nlm.nih.gov
- History and evolution of influenza control through vaccination: from the first monovalent vaccine to universal vaccines; ncbi.nlm.nih.gov
- Influenza Historic Timeline; cdc.gov
- The Evolving History of Influenza Viruses and Influenza Vaccines; medscape.com
- The 1918-19 Spanish Influenza Pandemic and Vaccine Development; historyofvaccines.org
- Flu vaccine did not kill 50 million during the 1918 Spanish Flu; aap.com.au
- The Origin and Virulence of the 1918 “Spanish” Influenza Virus; ncbi.nlm.nih.gov
- 1918 Pandemic (H1N1 virus); cdc.gov
- Spanish Flu; history.com