Daugiau nei dešimties minučių vaizdo įraše A. Lobovas aptaria skiepus nuo naujojo koronaviruso, tvirtindamas, esą jie bus mirtini, praturtinti nanodalelėmis, susijusiomis su 5G ryšiu. Nuo skiepo esą mirs daug žmonių. Lyg to būtų negana A. Lobovas vaizdo įrašo pradžioje dalinasi netikslia informacija apie sezoninius skiepus nuo gripo.
Pagrindiniai vaizdo įraše išsakyti teiginiai yra šie:
- Pasiskiepijus nuo gripo žmogus mėnesį laiko serga, nes per prievartą jo organizmas gauna vakciną su užkratu, apeinant natūralų imuniteto barjerą – glandas;
- Pirmosios vakcinos nuo COVID-19 bus paprastas inhaliacinis lašelinių vanduo, todėl jos žmonių nenužudys, tačiau nuo koronaviruso taip pat nepagydys;
- Pavasarį nuvilnys dar viena koronaviruso banga ir žmonės bus pradėti skiepyti antrąja vakcinų partija, kurios sudėtį ketinama patobulinti su 5G ryšiu susietomis nanodalelėmis.
Visi šie teiginiai nepagrįsti jokiais moksliniais šaltiniais ir yra klaidinantys.
Skiepai nuo gripo sukelia palyginti švelnias reakcijas
Užkrečiamų ligų centro dažniausiai užduodamų klausimų leidinyje pateikiama svarbiausia informacija apie sezoninius skiepus nuo gripo. Jame pabrėžiama, jog šalutiniai poveikiai, siejami su vakcina nuo gripo, yra labai reti. Nors šalutinius vakcinos poveikius lemia daugybė faktorių – vakcinos rūšis, skiepijamo žmogaus sveikatos būklė ir amžius – dažniausiai inaktyvuota vakcina nuo gripo „sukelia vietinę reakciją dūrio vietoje (skausmą, paraudimą, patinimą) ir gali sukelti sistemines reakcijas (karščiavimą, raumenų ar sąnarių skausmą, galvos skausmą). Šie simptomai paprastai švelnūs ir trunka 1-2 dienas. Sisteminiai simptomai gali dažniau pasireikšti vaikams, palyginus su vyresnio amžiaus žmonėmis.“
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų apie vakciną nuo gripo – ar galima susirgti gripu nuo pačios vakcinos. ULAC atsako, jog inaktyvuotą gripo vakciną sudaro negyvi virusai arba virusų dalelės, negalinčios sukelti ligos. „Vakcinos gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, kuris būdingas ir sergant gripu, t.y. raumenų skausmą arba karščiavimą, bet šie simptomai, kartais siejami su skiepijimu, paprastai švelnesni ir trunka daug trumpiau“, – rašoma atmintinėje.
Tiesa, nė viena vakcina negali visiškai apsaugoti žmogaus nuo susirgimo. Skiepai nuo gripo pradeda veikti tik praėjus maždaug 14 dienų nuo pasiskiepijimo, todėl žmonės, užsikrėtę gripu iki skiepijimo (1-3 dienas) arba iš karto po imunizacijos gali susirgti.
Vis dėlto, teiginys, esą būtent dėl skiepijimo žmogus mėnesį laiko serga, yra neteisingas – vakcina gali sukelti gerokai švelnesnius nei gripo simptomus, kurie trunka trumpiau nei liga, taip pat gripo sunku išvengti, jeigu žmogus susirgo prieš ar iš karto po skiepijimo, tačiau tokio susirgimo sieti su skiepo poveikiu nederėtų.
Kokios vakcinos nuo naujojo koronaviruso pasieks Lietuvą?
A. Lobovas vaizdo įraše pateikia klaidingą informaciją apie vakcinų nuo COVID-19 sudėtį. Jo teigimu, pirmiausia Lietuvą pasieks vakcinos, kurių vienintelė sudedamoji dalis – inhaliacinis lašelinių vanduo (čia vyras padaro klaidą, sumaišydamas du terminus – inhaliacija ir infuzija. Infuzija – tai didelio kiekio skysčio įleidimas į organą, pavyzdžiui, pasitelkus lašelinę, o inhaliacija – kvėpavimas garais).
Vėliau žmonės esą bus pradėti skiepyti vakcina, praturtinta nanodalelėmis, kurios reaguos į 5G mobilųjį ryšį ir sukels masinį išmirimą. Žinoma, tokių teiginių vyras nepagrindžia jokiais įrodymais.
Iš tiesų, Lietuva jau yra sudariusi pirkimo sutartis penkių gamintojų kurtoms vakcinos įsigyti, o praėjusį trečiadienį pritarė dar vienai. Į šį sąrašą patenka „Moderna“, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi Pasteur & GSK“, „CureVac“ ir „BioNTech & Pfizer“, tačiau daugiausia vilčių teikia trijų gamintojų kuriamos vakcinos.
Labiausiai žmonių smalsumą kursto „Moderna“ ir „BioNTech & Pfizer“ sukurtos mRNA tipo vakcinos, pavadintos, atitinkamai, mRNA-1273 ir BNT162b2.
Šios vakcinos sukurtos naudojant ribonukleino rūgšties (arba mRNR) pasiuntinį. Užuot panaudojus organinę viruso versiją, kurią sušvirkštus būtų paskatintas imuninis atsakas, mRNR, kurią sudaro koronaviruso smaigalio baltymo genetinio kodo fragmentai, nurodo kūno ląstelėms pagaminti nedidelę šio smaigalio baltymo faksimilę, kuris paskatina imuninę sistemą gaminti antikūnus.
Nors visa informacija apie tai, kokiu būdu ir iš ko pagamintos mRNR vakcinos, nėra viešai prieinama, „The New England Journal of Medicine“ paviešintoje pirmojo klinikinių „Moderna“ vakcinos bandymų etapo apžvalgoje nurodoma, kad kandidatė vakcina yra įvilkta į lipidų nanodalelių kapsulę, skirtą apsaugoti ypač trapias mRNR molekules.
Nors tokio tipo vakcinos nuo COV-Sars-2 pasaulyje neturi analogų, bandymai pasitelkti mRNR joms kurti tęsiasi jau nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, tačiau būdą, kaip stabilizuoti mRNR, tyrėjai atrado tik 2005 metais.
Nors tokio tipo vakcinomis žmonės bus skiepijami pirmą kartą, bijoti naujovių nereikia. Nėra jokių mokslinių duomenų apie tai, kad naujojo tipo vakcinos galėtų būti kuo nors susijusios su 5G mobiliuoju ryšiu, būtų sudaryta tik iš infuzinio tirpalo ir neturėtų jokio poveikio apskritai ar galėtų pažeisti žmonių DNR, daryti kokią kitą žalą. Apie tai ne kartą rašė faktų tikrintojai, gandus paneigė oficialios informaciją koronaviruso tema teikiančios institucijos (colombiacheck.com aptarė populiariausius su mRNR vakcina susijusius mitus čia, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 5G ryšys su koronavirusu niekaip nėra susijęs).
Trečioji, „AstraZeneca“ kuriama vakcina, bus sukurta adenovirusų pagrindu, pasitelkus iki šiol vakcinoms kurti naudotas technologijas, kai vakcinai pasitelkiami negyvi mikroorganizmai. Komentuodamas skirtingų tipų vakcinas, profesorius Saulius Čaplinskas užsiminė, kad žmonės, bijantys naujų mRNR tipo vakcinų, galėtų skiepytis šia vakcina, nors, kaip praneša BNS, ribotos apimties klinikiniai bandymai parodė, kad „AstraZeneca“ vakcina yra šiek tiek mažiau veiksminga (pasiekia 70 – 90 proc. veiksmingumą) nei prieš tai minėtos dvi mRNR tipo vakcinos (veiksmingumas siekė daugiau nei 90 proc.)
Kad ir kokia vakcina būtų nuspręsta skiepytis, nėra jokių įrodymų, kad ji būtų sudaryta tik iš infuzinio tirpalo, skirto lašinti pasitelkus lašelinę ar turėtų kokį ryšį su 5G technologija.
Remiantis šia informacija „Melo detektorius“ A. Lobovo išsakytus teiginius vertina kaip klaidinančius, neturinčius jokio mokslinio pagrindo.
- Šaltiniai
- ‘What is Covid vaccine made of?’ trends on Google as Pfizer and Moderna seek FDA approval; independent.co.uk
- An mRNA Vaccine against SARS-CoV-2 — Preliminary Report; nejm.org
- How mRNA vaccines from Pfizer and Moderna work, why they’re a breakthrough and why they need to be kept so cold; theconversation.com
- Suppression of RNA recognition by Toll-like receptors: the impact of nucleoside modification and the evolutionary origin of RNA; pubmed.ncbi.nlm.nih.gov
- mRNA vaccines — a new era in vaccinology; nature.com
- DRAFT landscape of COVID-19 candidate vaccines – 2 December 2020
- Profesorius Čaplinskas palygino vakcinas nuo koronaviruso: viena iš jų turi esminį skirtumą; delfi.lt