Ateinantį antradienį, gruodžio 17 dieną, planuojama paskutinį kartą balsuoti dėl naujojo valstybės biudžeto projekto. Pastarosiomis savaitėmis jis išprovokavo kritikos bangą tiek politikų, tiek kitų svarbių valstybės veikėjų tarpe. Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje „2020 m. biudžetas – kuriam gerovės valstybę ar chaosą?“ jos negailėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Kilmė
Kalbėdama apie naują valstybės biudžeto projektą Seimo narė apgailestavo, kad šis biudžetas nepalieka jokių vilčių mažinti socialinę atskirtį, didinti mokytojams, gydytojams, ugniagesiams ir kitų profesijų atstovams atlyginimų. Šiems darbams nuveikti siūlomas biudžetas, pasak R. Budbergytės, yra per mažas.
Politikė taip pat akcentavo neišnaudotą galimybę pateikti mokestinius siūlymus didinti biudžeto pajamas iš kapitalo. Jos teigimu, pajamų ir turto apmokestinimas Lietuvoje yra vienas iš blogiausių, o šių mokesčių ir BVP santykis yra dvigubai mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Kas tiesa
Susisiekus su R. Budbergyte ir paprašius pagrįsti savo teiginį, politikė pasidalino šių metų spalio 30 dieną BNS skelbtu pranešimu. Jame komentuojama „Eurostat“ skelbta statistika apie tai, kiek pajamų iš mokesčių surenka Europos šalys. Lietuva pagal šį rodiklį praeitais metais užėmė 25-ą vietą iš 28 valstybių.
Visos ES mokesčių ir BVP vidurkis 2018 metais vidutiniškai siekė 40,3 proc. tuo tarpu Lietuvoje šis santykis buvo beveik dešimčia procentų mažesnis ir siekė tik 30,5 proc. Dar mažesnis mokesčių ir BVP santykis buvo tik Airijoje (23 proc.), Rumunijoje (27,1 proc.) ir Bulgarijoje (29,9 proc.). Tuo tarpu sąrašo pradžioje atsidūrusiose Prancūzijoje, Belgijoje ir Danijoje surenkamų mokesčių ir BVP santykis, atitinkamai, siekė 48,4 proc., 47,2 proc. ir 45,9 proc.
Pagal santykinį pajamų ir turto apmokestinimą visose ES valstybėse Lietuva taip pat liko trečia nuo pabaigos. Pajamų ir turto mokesčių bei BVP santykis mūsų šalyje siekė tik 5,7 proc. – daugiau nei du kartus mažiau už ES vidurkį (13,2 proc.).
Be šių statistinių duomenų R. Budbergytė, pagrįsdama savo teiginį, taip pat pasidalino 2016 metais VGTU atliktu apmokestinimo teisingumo ir socialinės atsakomybės Lietuvoje tyrimu. Prieš kelis metus atliktame tyrime konstatuojama, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, mokesčių našta yra maža, tačiau tokia mokestinė santvarka vis tiek neužtikrina socialinio teisingumo ir lygybės.
„Įvertinus taikomus mokesčių tarifus, galima teigti, kad šalyje egzistuoja šešėlinė ekonomika. Šį faktą patvirtina bankų analitikai bei nepriklausomi ekspertai. Taip pat pastebima, kad apmokestinimo našta yra pasiskirsčiusi nevienodai: vartojimo mokesčiai Lietuvoje yra labai artimi ES vidurkiui, tačiau kapitalo mokesčiai yra perpus mažesni.“ – rašoma tyrime.
Tyrimo autoriai įžvelgė paradoksą tarp to, kad kapitalo mokesčių bazė (įmonių veiklos perteklius, palūkanos, draudimo nuosavybės polisų turėtojų pajamos, renta, dividendai), nuo kurios skaičiuojami mokesčiai Lietuvoje 2013 metų „Eurostat“ duomenimis buvo viena didžiausių ES ir siekė 37,4 proc. BVP, kai, tuo tarpu, daugumoje ES bloko valstybių šis santykis svyravo tarp 20 ir 35 proc.
Tačiau šis didelis mokestinis potencialas Lietuvoje neišnaudojamas dėl mažo nominalaus mokesčio tarifo (15 proc.) ir įvairiausių apmokestinimo išimčių.
Panašios išvados pateikiamos ir 2019 metų Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje. Joje Lietuvos mokestinė sistema lyginant su EBPO vidurkiu, charakterizuojama keturiais punktais:
- Gerokai didesnės pajamos gaunamos iš socialinio draudimo įmokų ir didesnės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčių;
- Pajamos iš prekių ir paslaugų mokesčių (be PVM / GST) prilygsta EBPO vidurkiui;
- Mažesnė pajamų dalis gaunama iš įmonių pajamų ir prieaugio mokesčių bei turto mokesčių ir žymiai mažesnės pajamos gaunamos iš gyventojų pajamų, pelno ir prieaugio mokesčių;
- Negaunama jokių pajamų iš darbo užmokesčio mokesčių.
Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad R. Budbergytės išsakyta kritika mokesčių Lietuvoje klausimais yra teisinga – pajamų ir turto apmokestinimas Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu, iš tiesų yra daugiau nei dvigubai mažesnis. Tokia sistema ne tik nepadeda pritraukti reikiamų lėšų į valstybės biudžetą, bet ir didina socialinę gyventojų atskirtį.
- Šaltiniai
- Pagal iš mokesčių gaunamas pajamas Lietuva – ES sąrašo apačioje; DELFI; 2019 10 30
- Eurostat
- Apmokestinimo teisingumo ir socialinės atsakomybės Lietuvoje tyrimas; Ilona Skačkauskienė, Jelena Valentinovič; 2016 m.
- EBPO Pajamų statistika 2019. Lietuva