Mano ir kolegos Stasio Tumėno iniciatyva pateikėme Seimui, kad 2030 metai būtų paskelbti Justino Marcinkevičiaus metais, kuriam sueis lygiai 100-tas metų nuo gimimo.
Tuo tarpu „laisvietis“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, priėjęs koridoriuje, kelis kartus „diplomatiškai paprašė“ dabar pat atsiimti tokį pasiūlymą ir pamiršti apie Justino Marcinkevičiaus pagerbimą.
Na, žinote, ponas pirmininke, iš jūsų mažiausiai buvo tikėtasi tokio sprendimo, kas jums ir iš kokio Lietuvos kampelio jus paprotino taip ne švietimietiškai pasielgti? Kas?
Negana to, Seime vis plačiau atveriama Pandoros skrynia – teikiami tautinių mažumų įstatymai, kuriais siekiama toliau darkyti valstybinę lietuvių kalbą, įteisinant ne tik „tris raideles“, bet ir diakritinius ženklus prie lietuviškų raidžių dokumentuose – kur jūs einate, ką darote, valdantieji?
Bėgome nuo vienos sistemos, kad išsaugotume tai, kas grėsė mūsų tautai, dabar viską savo rankomis be atsakomybės, be padėkos praeičiai, istorijai, dabarčiai, nebe lėtai naikinate.
Dėl liberalaus modernumo jums reikia griauti, mirk-gyvenk, bet iki pačios svarbiausios Lietuvos arterijos – širdies, kol ji ims ir pati sustos plakti. Jei nėra kalbos, nėra ir tautos, paskaitykite tie politikai, kurie tada būdami mokiniais greičiausiai iš tingumo bėgote iš pamokų ir praleidote svarbiausias Lietuvos istorijai pamokas. Na, bent dabar pasiimkite į rankas apie partizanus, apie kuriuos daug kalbate, bet darote atvirkščiai, arba nuvažiuokite pas kunigus, šeimas, grįžusius iš Sibiro – papasakos gyvai, kodėl tauta yra svarbi, ypač dabar, kaip niekada, žiūrint iš geopolitinės pusės, kai Ukraina gina savo kalbą, asmenybes, ginasi dėl kiekvienos ukrainietiškos raidės, dainos, istorijos. Nerodykit blogo pavyzdžio naikindami mūsų Lietuvos identitetą.
Žiūrint į sunkius užverstus ir vis labiau verčiamus akmenis ant Lietuvos širdies, vis tik noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie palaikė šį projektą, 87 Seimo nariai tarė TAIP. Dėkoju už suteiktą viltį tautai.
Taigi, Seimas turėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo 2030-uosius pasiūlyta paskelbti poeto metais.
Nutarimo projekte, kurį praėjusį ketvirtadienį Seimui pristačiau kartu su kolega Stasiu Tumėnu pabrėžėme išskirtinį J. Marcinkevičiaus vaidmenį Lietuvos nacionalinei kultūrai, gimtajai kalbai, humanistinių idėjų sklaidai, Lietuvos valstybingumo raidai ir kaip LR Konstitucijos preambulės kūrėjo svarbą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo istorijai.
Tiesa, projektas turėjo būti svarstomas Švietimo ir mokslo komitete, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje buvo nutarta grįžti birželio 20 d.
Tačiau ir čia, Vilniaus širdyje, Seimo koridoriuose įvyko nemalonus incidentas. Buvau sustabdytas Seimo Švietimo komiteto pirmininko A. Žukausko ir diplomatiškai kelis kartus „paprašytas“. Projektas nepasiekė svarstymo stadijos. Švietimo komiteto pirmininkas net į darbotvarkę nesiruošė įtraukti. Manau, kad tai grubus Seimo statuto pažeidimas.
Kokios mintys po šio akibrokšto? Ogi nuviliančios, kad toks politikas, turintis aukštą postą švietime, šitaip elgiasi prieš tautą. Ir tokiais žingsniais prisideda prie Lietuvos kultūros, istorinės atminties ir lietuvių kalbos naikinimo, asmenybių žeminimo. Ar tokie politikai turi vadovauti ir dirbti Seime – abejoju.
Tai nuspręsti gali tik pati tauta spalio 13 dieną. Ateikite, nelikite abejingi mūsų istorijai, kalbai, Lietuvos vertybėms, išėjusioms asmenybėms! Nes kuo toliau, tuo gražiau, o gal net baisiau. Lietuva, ką tu veiki? Pirmyn į atsakingą darbą spalio 13 dieną, pirmyn į Seimo rinkimus!