„Kaip šiandien matome, taip pat kaip ir 2019 metais, pasaulis neapsivertė aukštyn kojomis. Kažkuria prasme esame ten pat, kur buvome iki rinkimų batalijų. Prezidentas perrinktas tas pats, su kuo jį ir sveikiname.
O aš noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie išreiškė man pasitikėjimą ir pirmame, ir antrame ture. Nepaisant to, kad buvo visokių diskusijų, teorijų ir išankstinių įsitikinimų, bet vis tiek manau, kad tas pasitikėjimas, kurį aš gavau asmeniškai man yra labai svarbus.
Jis yra mano pagrindinis motyvatorius dirbti toliau. O dabar prasidėjo pirmadienis, nauja darbo savaitė, nauji darbai ir įsipareigojimai, dirbame toliau“, – pirmadienio rytą sakė I. Šimonytė.
Perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda tiek rinkimų kampanijos metu, tiek ir pirmadienio rytą pakartojo, kad dabartinės sudėties Vyriausybė nebus patvirtinta po įgaliojimų gražinimų. Paklausta, galbūt ji jau susitiko su prezidentu aptarti, kurie ministrai darbo tęsti toliau nebegali, I. Šimonytė dėmesį atkreipė į svarbiausią aspektą – balsavimą Seime.
„Kaip žinia, kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus, pagrindinis klausimas yra, ar ministras pirmininkas, kadangi yra balsuojama dėl pasitikėjimo juo, <...> tai pirmiausia šitas balsavimas bus pats svarbiausias. Bet be jokios abejonės manau, kad turėsime progų susitikti su prezidentu iki to laiko, kai šitos procedūros bus Seime atliekamos“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė teigė, jog jos, kaip valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatės į prezidentus surinkti balsai yra tapatūs tiems, kuriuos partija gavo 2020 metų Seimo rinkimuose.
„Labai panašus skaičius, kurį gavo savivaldos rinkimuose. Labai tikiuosi, kad tas skaičių, po visos šitos Vyriausybės kadencijos, išlaikyti yra didelis pasiekimas. Tikiuosi, kad tai nesikeis ir kituose rinkimuose“, – pirmadienio rytą sakė premjerė I. Šimonytė.
Paklausta, ar tai buvo paskutiniai rinkimai, kuriuose ji dalyvauja, I. Šimonytė sakė nenorinti taip ilgai planuoti į ateitį.
„Todėl nesakysiu nei taip, nei ne. Nes kartais būna, kad aš pasakau vienaip, o paskui aplinkybės susiklosto taip, kad man tos aplinkybės diktuoja kitą sprendimą. Ir tiesiog, kad taip neatsitiktų dar vieną kartą, susilaikysiu nuo tokių prognozių“, – tikino Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Šimonytė mato galimybę su Nausėda aptarti švietimo ministro paieškų klausimą
Nesėkmę prezidento rinkimuose patyrusi premjerė I. Šimonytė mato galimybę švietimo ministro paieškų klausimą aptarti su antrai kadencijai perrinktu šalies vadovu G. Nausėda.
„Manau, kad turėsime progą šitą klausimą aptarti su ponu Nausėda ir tada nuspręsime, koks sprendimas yra praktiškesnis“, – pirmadienio rytą žurnalistams spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Tuomet ir sutarsime, ar kandidatas bus teikiamas iki įgaliojimų grąžinimo (...) ar tada, kai Vyriausybės sudėtis bus tvirtinama iš naujo“, – pridūrė premjerė.
Ji taip pat pažymėjo, kad kol kas švietimo ministerija puikiai veikia ir su laikina vadove – socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.
„Manau, kad Monikai Navickienei puikiai sekasi tvarkytis ir su antros ministerijos iššūkiais. Iš praktinio taško žiūrint, manau, kad taip ir galėtų būti. Bet nesakau, kad taip turėtų būti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Įvardino svarbiausius Vyriausybei likusius darbus
Kalbėdama apie likusius darbus Ministrų kabinetui šiemet, premjerė tikino, kad svarbiausia yra pasiekti sutarimą Seime dėl papildomo gynybos finansavimo, priimti sprendimus dėl desinchronizacijos nuo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) elektros žiedo ir parengti kitų metų valstybės biudžetą.
„Likusiems mėnesiams svarbiausi dalykai, kurie iš esmės yra jau eigoje ir pakeliui, pasiekti sutarimą Seime dėl gynybos papildomo finansavimo ir priimti tam tikrus sprendimus, kuriuos galėtų priimti krašto apsaugos ministras dėl užsakymų, naujų sutarčių, įsipareigojimų. (...) Tikiuosi, kad pasiūlymai sulauks tokio palaikymo, jog būtų galima tikėtis tvarumo“, – teigė I. Šimonytė.
„Kitas labai svarbus dalykas yra mūsų elektros tinklo desinchronizacija nuo BRELL tinklo, kuri turėtų baigtis ateinančių metų vasarį, bet su tuo susiję sprendimai turi būti priimti šią vasarą. Ir žinoma, reikės pradėti rengti ateinančių metų biudžetą, kurį tvirtins naujas Seimas, bet jį rengia esama Vyriausybė“, – aiškino ji.
„Delfi“ primena, kad perrinkimo siekęs G. Nausėda laimėjo visose šalies savivaldybėse. 2019 metų prezidento rinkimų antrojo turo rezultatai buvo tokie: G. Nausėda surinko 65,68 procentus balsų, I. Šimonytė – 33,04 procento.
Sekmadienio naktį paaiškėjo, kad atotrūkis tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuo 2019 metų tik dar paaugo. Taigi, G. Nausėda surinko 74,43 procentus balsų, I. Šimonytė – 24,06 procento.
Prezidento rinkimų antrojo turo aktyvumas siekė 49,61 procento.