Pirma priežastis, kurią savo įraše feisbuke įvardijo politikė – partnerių patikimumas ir stabilumas, ypač dirbant valdančiojoje daugumoje.
„Visi, kas dirbo su LVŽS opozicijoje, matė, kas būna, kai susitari su Norkiene, o Karbauskis su kompanija tuo pat metu paleidžia pranešimus spaudai, kad jokie susitarimai negalioja ir partija apsisprendė kitaip.
Taip buvo kad ir su opozicijos bandymu tirti kaltinamo pedofilija Bartoševičiaus mandato atsisakymo istoriją. Su Norkiene derindami tyrimo klausimus ir nutarimo tekstą visi opozicionieriai konservatorių džiaugsmui į „kaktą“ gavome Karbauskio pareiškimus ir pranešimą spaudai, kokie visi niekšai, kad nori šaukti ekstra Seimo posėdį ir tą istoriją ištirti bei, ne gana to – dar išgarsėti“, – rašė A. Širinskienė.
Panašių scenarijų politikė neatmeta ir ateityje.
„Bandau įsivaizduoti, kaip valdantieji LSDP derina įstatymo projektą, susitaria su LVŽS frakcija ir gauna į „kaktą“ pranešimą spaudai, kad visi blogi ir bus kitaip, kaip sugalvojo žmogus ar žmonės nedalyvaujantys politikoje“, – rašė A. Širinskienė.
Žodžių pro ausis nepraleido
Antra priežastis, kurią įvardijo A. Širinskienė – partnerių kultūra.
„Per pastarąjį pusmetį LVŽS viršininkai (lyderiais neapsiverčia liežuvis pavadinti) R. Žemaitaitį išvadino melagiu, S. Skvernelį – „išdaviku be žodžio galimai“ ir „generolščiku“, o prieš savaitę LSDP buvo išvadinti iš esmės vagimis, nes pavogė valstiečių balsus V. Blinkevičiūtei „apsimelavus“.
Demokratai ir mes, „Nemuno aušra“, buvome išvadinti ir konservatorių projektais. Tiesa,dar buvo pažadėta, kad Žemaitaičiui bus greitai apkalta (nežinau, gal LVŽS su konservatoriais dėl to tariasi?)“, – rašė A. Širinskienė.
Politikei tokia bendravimo maniera neatrodo normali.
„Gal LSDP yra normalu jaustis vagimis, pavogusiais kažkieno balsus (sėkmės, jauskitės į valias), bet kitiems potencialiems partneriams nėra normalu būti vieną dieną verčiamais „išdavikais“, „melagiais“, „generolščikais“, o kitą dieną – išpūtus akis būti raginamiems dirbti kartu, pasitikėti vieni kitais kaip niekur nieko. Pabandykit taip padaryti su savo kaimynu, mama, drauge, bendradarbiu ar verslo partneriu. Pamatysit, kaip jis kitą dieną norės kalbėtis ir pasitikėti bei bendradarbiauti“, – rašė A. Širinskienė.
Pastebėjo skaldančių veiksmų
Trečioje priežastyje politikė pirmą kartą prabilo apie bandymus skaldyti būsimą „Nemuno aušros“ frakciją.
„Kai kažką laikai partneriu ir galvoji dirbti, paprastai nebandai naglai skaldyti jo frakcijos Seime. Čia apie LVŽS atstovų skambučius išrinktiems „Nemuno aušra“ nariams ir bandymą prekiauti postais skaldant besikursiančią „Nemuno aušra“ frakciją Seime.
Žinoma, vyksta turgus postais, kurių LVŽS realiai neturi, net dėl jų nesprendžia (laukia LSDP malonės), tačiau suokia ir žada visus apdalinti išsijuosę. Kas nors eitumėt su tokiu partneriu į žvalgybą, kuris pirmu taikymu taikosi peilį į nugarą įbesti dar net nepradėjęs dirbti?“, – rašė A. Širinskienė.
Vėgėlės faktorius
Ketvirta priežastis, apie kurią rašė „Nemuno aušros“ narė, yra „Vėgėlės faktorius apie kurį Vėgėlė nesuvokia“.
„Neprognozuojama rinkimų kampanija, kai „komanda“ ir „partija“ reklamavosi atskirai, skirtingos rinkimų programos, paskui pristatytos, kaip „specialus nutekinimas dėmesiui atkreipti“, pirmą rytą po rinkimų įvykęs nuomonių išsiskyrimas dėl pralaimėjimo rinkimuose ir 5 bei 7 proc kartelės, LVŽS frakcijos narių Seime pateiktų projektų kritika I. Vėgėlės socialiniuose tinkluose ir jo komentarai, kad „rimtai pasišnekės“ su tokiais nariais, rodo, kad tolesnė įvykių eiga LVŽS frakcijoje priklauso labiau nuo visatos dažnių vibracijų, o ne nuo apgalvotų politinių sprendimų“, – teigė A. Širinskienė.
Pasak jos, neįkvepiančiai atrodo ir Vėgėlės davimas suprasti, kad papustys padus iš LVŽS frakcijos tuo atveju, jei LVŽS liks opozicijoje
„Gal tokie plepalai ir gali paveikti „valstiečius“, bet tiek prisišnekėjus, nereikia galvoti, kad kiti politikai nemoka skaityti tarp eilučių ir mato tik formaliai deklaruojamą stabilumą“, – rašė A. Širinskienė.
Klausimas – dėl paslapčių
Penkta jos įvardinta priežastis yra paslapčių kambarėlis Seime.
„Apie jį prabilo Premjeras Skvernelis rinkimų išvakarėse, kas nebuvo geriausias metas apie tai kalbėti, o Karbauskis bandė situaciją išvartyti iš karto susitapatindamas su G. Nausėdos asmeniu, į kurį tas konservatorių tyrimas ir buvo nukreiptas. Gudrus viešųjų ryšių žingsnis prisiplakti prie kito visuomenėje gerbiamo ir populiaraus asmens ir tiek.
Bet... Bako komisijos išvadas (komisijai nepritariau ir nepritarsiu dėl pigaus politikavimo Prezidento rinkimų kampanijos metu) skaičiau ir aš. Epizodai, apie kuriuos kalba buvęs Premjeras, ir mane sukrėtė, nustebino ir į dalį 2016-2020 m. Seimo kadencijos įvykių aš ėmiau žiūrėti visiškai kitaip. Esame apie juos diskutavę ir su buvusiu Premjeru. Kaip jaučiausi skaitydama epizodus? Blogai“, – rašė A. Širinskienė.
Pasak jos, tuo metu atėjo suvokimas, kad jiems, dirbusiems 2016-2020 m. Seimo kadencijoje, LVŽS frakcijoje buvo daug atvirai meluojama.
„Net artimiausiems bendražygiams. O ko jau ko, bet melo pakęsti negaliu. Pasimatė daug kitų dalykų, kurie, matyt, taip ir liks įslaptintoje medžiagoje vien dėl to, kad bent kažkiek ją išslaptinus būtų atskleisti žvalgybos metodai. O tai visuomet „kontraindikacija“ išslaptinimui“, – teigė A. Širinskienė.
Ji rašė nesuprantanti, kodėl V. Bakas tyrimo metu šitų epizodų negilino, nors būtent jie jai pasirodė „įdomiausiais ir vertais pagilinimo viso to kitais aspektais nelabai vykusio tyrimo kontekste“.
„Keista, kad komisijos nariams (komisija buvo „užsisėdusi“ tik ant Prezidento rinkimų), nekilo pagilinantys klausimai ir dėl galimų veikų požymių kituose kontekstuose. Bent jau man tų klausimų skaitant kilo labai daug. Todėl, matant peršamus ir besiperšančius „koalicijos partnerius“, labai norėtųsi, kad neliktų jausmo, kad esame kviečiami dirbti X valstybės trąšų koalicijoje, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, grėsmėmis valstybės saugumui ir galvasopiais, kuomet nuo ryto iki vakaro aiškiniesi, ką tavo partneriai užkulisiuose prisidirbo“, – rašė A. Širinskienė.
Ji teigė norėsianti išgirsti LSDP atstovų, turinčių leidimus dirbti su įslaptinta medžiaga, nuomonę apie tai, ką paskaitė paslapčių kambarėlyje.
„Jei paskaitė, žinoma, – nepamenu, kad būčiau mačiusi jų parašus ant būtent tų dokumentų. O paskaityti LSDP nariams tikrai palinkėčiau, ypač prieš bandant iš jėgos pozicijų primesti „Nemuno aušrai“ derybas su tais „partneriais“ apie kurių „partnerystes“ iki vakar vakaro su mumis nė menkiausios kalbos nebuvo“, – teigė A. Širinskienė.
„Delfi“ primena, kad penktadienį tęsis derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, į kurias socialdemokratai pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušrą“, bet nepasakė ir aiškaus ne „valstiečiams žaliesiems“.
Skvernelis neatmeta, kad „Vardan Lietuvos“ gali trauksis iš koalicijos formavimo: visiškas chaosas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako neatmetantis, kad jo vadovaujama politinė jėga penktadienį gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos formavimo. Pasak jo, rinkimus laimėję ir valdančiąją koaliciją inicijuojantys socialdemokratai pastarosiomis dienomis įnešė labai daug chaoso.
„Visiškas chaosas tai, kas vyksta dabar. Partijai, beveik aštuonis metus dirbusiai opozicijoje, būti taip nepasiruošus formuoti koaliciją – taip istorijoje dar nebuvo“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės atsitraukimas nuo pažado vadovauti Vyriausybei bei „Nemuno aušrai“ išsiųstas kvietimas formuoti koaliciją – stabilumo ir patikimumo taip pat nepridėjo. Be to, parlamentaro teigimu, ketvirtadienį apskritai liko neaišku, kokios partijos formuos daugumą, mat kvietimo į koaliciją jungtis nesulaukę „valstiečiai“, panašu, toliau tęs derybas su valdančiąją daugumą formuojančiais socdemais.
„Tai, kas šiandien įvyko, yra nesusipratimas. Neaišku, kiek tų partijų yra pakviesta. Mus pakvietė skambučiu ponas Paluckas, jaučiau širdimi, kad procese dalyvauja ir pirmininkė. Bet ji nepaskambino. Mes nežinome, kokios partijos turi dalyvauti, kas vyksta. Net posėdžiuose nėra atskleidžiamos pavardės į ministrus ir kitas pozicijas. Nesu labai seniai politikoje, bet tokio chaoso matyti neteko“, – teigė politikas.
„Taip nedaroma, jei nori turėti tvirtą valdžią. Dabar procesas visiškame chaose“, – pridūrė S. Skvernelis.
Demokratų lyderis neslėpė pasipiktinimo, kad užsitęsusiame daugumos formavimo procese taip ir neišryškėjo, kas yra svarbiausias, atsakomybę prisiimsiantis žmogus socdemų partijoje.
„Ten ne tik galvos, bet ir pusgalvių nėra“, – teigė politikas, leisdamas suprasti, kad penktadienį susirinkusi „Vardan Lietuvos“ valdyba gali pasitraukti iš koalicijos formavimo proceso.
„Rytoj priimsime sprendimą. Kaip visada – demokratiškai. Bet, ką matau iš pokalbių su kolegomis – tai laukia audringas valdybos posėdis“, – apibendrino jis.
Olekas apie „Nemuno aušros“ kvietimą į koaliciją: yra reputacinių iššūkių, bet labai daug žmonių už juos balsavo
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Juozas Olekas tikina, kad socialdemokratai, kviesdami partiją „Nemuno aušra“ į formuojamą valdančiąją koaliciją, supranta, kad gali susidurti su reputaciniais iššūkiais, tačiau, anot politiko, reikia įvertinti tai, kad už „Nemuno aušrą“ balsavo daug Lietuvos žmonių.
J. Olekas ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ buvo paklaustas, kodėl partija „Nemuno aušra“ pakviesta į valdančiąją koaliciją, nors jos lyderis Remigijus Žemaitaitis dėl antisemitinės retorikos pripažintas pažeidęs Konstituciją. Jis nurodė, kad kol kas dėl valdančiosios daugumos sudėties galutiniai sprendimai nėra priimti.
Visgi, pasak socialdemokratų atstovo, reikia įvertinti tai, kad už „Nemuno aušrą“ Seimo rinkimuose balsavo daug šalies rinkėjų.
„Mes matėm, kad mūsų tam tikrų, kaip jūs sakot, reputacinių ar iššūkių papildomų yra, bet labai daug Lietuvos žmonių balsavo už tuos atstovus, kurie yra išrinkti į Seimą, ir mes turime įvertinti visų tų žmonių lūkesčius“, – dėstė J. Olekas.
