„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pasakojo, kad siekiant fortifikuoti pasienį, sudarinėjami kontraktai dėl minų įsigijimo, pasienyje ruošiamasi gilinti melioracijos griovius, turėti keturias skirtinas priemones – „drakono dantis“, „ežius“, „ispaniškus arklius“ ir kelio užtvarus, kuriomis būtų galima stabdyti priešo judėjimą į šalies gilumą.
„Šalia to yra kiti labai svarbūs dalykai. Mano pataisa, kad 20 km palei pasienį uždrausti plynus miškų kirtimus, kad miškai būtų natūralus barjeras, tada paruošti 10 Lietuvos tiltų, identifikuotų pagal karinį patarimą tam, kad ten būtų blokavimas, jeigu priešas skverbtųsi, ir daug kitų dalykų“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Jis teigė, kad rugpjūčio 22 dieną bus atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas Lietuvoje.
„O po to kas savaitę atsidarys po naują tokią bazę. O rugsėjo pradžioje kai kurias vietas fortifikuosime nuolat ir iš anksto“, – teigė ministras.
Tikina, kad remiasi kariniu patarimu
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išsakė kritiškų pastabų dėl rengiamo pasienio fortifikavimo. Pasak jo, tame nėra prasmės, tai, anot jo, sudėtinga ir niekur nevedanti investicija. V. Rupšys tikino, kad į pasienio minavimą kariuomenė žiūri skeptiškai.
Tačiau L. Kasčiūnas aiškino, kad yra visai kitaip. Jo teigimu, kariuomenė entuziastingai žiūri į planus fortifikuoti pasienį ir nori, kad visa tai Lietuva turėtų.
„Aš remiuosi kariniu patarimu, tas ir yra paradoksalu <...>. Be jokio abejonės, mano valia ir mano užduotis yra rasti tam pinigų, įdėti energijos, kad tai atsirastų greičiau. Bet visa tai yra paremta kariniais skaičiavimais. Kitaip tariant, dar šių metų pradžioje, kai manęs nebuvo pozicijoje, nebuvau dar krašto apsaugos ministras, mes su latviais ir estais pasirašėme Baltijos gynybos linijos projektą, kur įsipareigojom stiprinti pasienį“, – pažymėjo politikas ir svarstė, kad V. Rupšio žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.
„Nežinau nė vieno karininko, nė vieno Lietuvos generolo, kuris sakytų, kad minų nereikia, kontrmobilumo priemonių nereikia ir panašiai. Nebent tai yra ne Lietuvos generolas, o koks nors Rytų šalies“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie minas, jis pabrėžė, kad apie išankstinį pasienio minavimą nėra kalbos.
„Kai žvalgyba indikuoja, kad to reikia, mes tą greitai padarome. Mes pajėgumą turime, bet mes jį saugome, kažkur kompaktiškai turime pasienyje, ir kai reikia išmetame ant arterijų, per kurias gali eiti priešas. Mes nešnekame apie išankstinį minavimą. Mes kalbame apie išankstines fortifikacijas, kaip pavyzdžiui, „drakono dantis“ prie tam tikrų brastų, „drakono dantis“, kai uždarai vieną kokį tiltą, kuris dabar ir neveikia, aš kalbu apie tai“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
Įtaria, kad ministrą paveikė suinteresuotas verslas
Laidoje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, opozicionierius Dainius Gaižauskas ministro iniciatyvas peikė. Anot jo, atėjęs į ministeriją L. Kasčiūnas viską, kas buvo padėta ant stalo, visus planus, nustūmė ant žemės ir ėmėsi naujoviškai dėlioti savo viziją. D. Gaižausko matymu, ministras nori apžioti per daug, o visam tam finansų esą nėra.
„Reikia 200 mln. eurų dronams? Yra, bus. Reikia raketoms apie kelių šimtų milijonų? Bus. Reikia tankams milijardų? Bus. Dabar fortifikacijai – 600 mln. eurų? Bus. Nei pinigų, nei aptarta“, – aiškino D. Gaižauskas.
„Kariuomenė sakė, kad užminuoti Lietuvos kaip Šiaurės Korėjos tikrai nereikia ir neįmanoma, turėsim didelių problemų. Geriau darykim miškus, apmiškinkim tam tikras vietoves, gilinkim griovius, darykime pylimus“, – vardijo politikas ir aiškino, kad L. Kasčiūnas nesivadovauja kariniu patarimu, svarstė, kad ministrą paveikė lobistai, karine pramone suinteresuoti asmenys.
„Dabar Laurynas Kasčiūnas skubina, projektų primėtys. Aš nesakau, kad jis kalba negerus dalykus, taip, mes apie juos visą laiką kalbėdavom, bet jis nori per vieną mėnesį, greitai pasirašyti visus projektus, kur pinigų nėra ir dar ilgalaikius, kurių vėliau, kitoje kadencijoje nebūtų galima atšaukti“, – dėstė D. Gaižauskas.
„Žinių radijo“ kalbintas Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos plk. Vaidotas Malinionis vertino, kad fortifikacijos pasienyje būtų naudingos Lietuvai.
Malinionis: fortifikacija naudinga
„Gynybos organizavimas yra kompleksinis dalykas. Pavyzdžiui, vien tik dronai negali laimėti karo ir negali laimėti vien fortifikacija. <...> Reikia ir žvalgybinių pajėgumų, reikia ir ugnies pajėgumų, reikia fortifikacijų, reikia turėti ir logistiką, žmones paruoštus, tai manyčiau, kad fortifikacija yra naudinga. Negali būti ji nenaudinga. Jeigu tai sudaro sąlygas limituoti priešo judėjimą mūsų kariuomenei, kuri atsakinga už gynybinę zoną, tai yra gerai. Kitas klausimas, jeigu fortifikacijos daromos, <...> gynybos planuotojų darbas yra integruoti visą tą dalyką į gynybos sistemą“, – komentavo jis.
Pašnekovas nesiėmė spėlioti, kodėl kilo ginčas pasienio fortifikavimo klausimu. Pasak jo, bet kas iš kariuomenės pasakytų, kad inžinerinė parama yra iš vadovėlio ir turi egzistuoti.
„Ukrainiečiai inžinerinę paramą naudoja savo gynyboje. Jeigu mūsų sąjungininkai ateis, jiems reikės inžinerinės paramos. Visos šitos kliūtys, kurios yra ruošiamos, yra labai gerai, tik yra derinimo klausimas, ir kaip jas integruos į gynybos sistemą“, – sakė V. Malinionis.
Bet ar tai – prioritetinis darbas?
Pašnekovas sutiko, kad prioritetų gali būti daugiau, bet ties jais esą taip pat dirbama.
„Mes žinome, kad ir priešlėktuvinės gynybos dalis stiprinama, sausumos pajėgų vystymas yra prioritetas, dronų prioritetas, naujausios technologijos irgi yra prioritetas. Ir mes matome, kad visi tie procesai dabar ir pajudėjo.
O jei laukti, tai laukti ko? Jeigu valstybė surado resursų tam ir ne vien iš krašto apsaugos sistemai skirtų resursų, bet ir iš savivaldybių resursų, galbūt, verslo, tai yra gerai. Aš nežinau, o kokie kiti prioritetai?“ – kėlė klausimą V. Malinionis.
Visos „Žinių radijo“ laidos klausykitės čia: