A. Navys. Krymo pabėgėliai - slaptas Ukrainos ginklas

Rugsėjo 20 d. Krymo totorių tautinio parlamento (Medžlis) ir „Dešiniojo sektoriaus“ atstovai pradėjo civilinę Rusijos aneksuoto Krymo blokadą. Autobusai ir lengvieji automobiliai bei pėstieji buvo praleidžiami, o štai visi kiti sunkvežimiai, krovininiai vilkikai ir stambiagabaritės transporto priemonės priverčiamos sukti atgal. Tai, ko ilgą laiką negalėjo ryžtis daryti oficialusis Kijevas ir Ukrainos jėgos struktūros, totorių tauta savo sprendimu pavertė strateginiu gambitu.

Didžioji maisto produktų dalis į Krymą įvežama būtent iš Ukrainos, o pilietinė blokada niekaip nesusijusi su Kijevo centrinės valdžios sprendimais. Kad ir kaip dabar Rusija norėtų Kijevą apkaltinti ginkluota provokacija, viskas baigiasi daugkartiniu „fašistinio“ Pravosekų banditų minėjimu Kremliaus propagandos ruporų paskyrose. Tiesa, antrąją blokados dieną pasirodė pranešimų apie Krymo atkirtimą nuo vienos iš keturių, mažiausio galingumo (50mW) elektros pastočių Ukrainoje. Socialiniais tinklais plinta paskalos, kad ruošiamasi atkirsti Krymą ir nuo didžiausios (400mW) elektros pastotės tiekimo linijos. Jeigu dar pasirodys ir pranešimų apie ricina užnuodytus geriamojo vandens rezervuarus, Rusija, ko gero, eilinį kartą svarbių reikalų tvarkyti pasiųs kariuomenę.

O svarbūs reikalai, ypač iš Rusijos pusės, Krymui niekada nieko gero nežadėjo. Nepaisant skambių Rusijos prezidento administracijos vadovo ir kitų, artimų imperatoriui lūpų, pareiškimų apie Krymo šeimininkus.

Per daug nevargindamas skaitytojų istorijos vingrybėmis, trumpai galiu priminti, kad Krymo chanatas susikūrė maždaug 1443 metais, Chadži Girėjui laimėjus vidines kovas ir sostinę įkūrus Bachčisarajuje. Reikia pasakyti, jog didžiausia ir galingiausia viduramžių pasaulio valstybė – Aukso Orda, dėl tarpusavio karų žlugo ir nustojo egzistuoti 1502 metais. Didžiausi šio žlugimo kaltininkai buvo Krymo bei Kazanės chanatai ir iš dalies Maskvos Didžioji Kunigaikštystė.

LDK dažniausiai buvo Aukso Ordos sąjungininkė, o paskutinis Aukso Ordos chanas Achmetas po 1502 m. apie dvidešimt metų gyveno Lietuvoje, atrodo, Kaune, ir davė pradžią kelioms totorių kunigaikščių giminėms. Beje, Kaune, dabartinio miesto sodo, J. Gruodžio ir D. Poškos gatvių vietose, senovėje buvo totorių kaimas. Čia buvo miesto sienos totorių vartai. Šių dviejų gatvių pavadinimai atsirado tik apie 1930 metus. Iki tol jos vadinosi Totorių didžioji ir Totorių mažoji gatvės.

Rusijos imperatorė Jekaterina II-oji, XVIII a. viduryje sugebėjusi Rusijai pirmą kartą pajungti Krymą, sukėlė didžiulę pabėgėlių iš jo bangą į gretimas dabartinės Turkijos žemes. Taip pirmą, bet ne paskutinį kartą, Krymo totoriai tapo karo pabėgėliais. Neskaitant tų kelių šimtų, dar Vytauto pastangomis atgabentų į Trakus. Tiesa, buvo ir savanorių Krymo totorių, kurie patys atvykdavo gyventi į LDK. Šiais laikais, jų pamėgtose susikaupimo vietose dar ir dabar, pasak Rusijos URM, ruošiami teroristai. Mano Tėvo gatvėje. Ghm.

Kitas svarbių reikalų sprendėjas, Josifas Stalinas, pasirūpino, kad Krymo totoriai būtų apkaltinti kolaboravimu su naciais ir tėvynės (kokios?) išdavimu Hitleriui. Kad ir kokia skaudi tema būtų totoriams, Stalino represijos jų atžvilgiu nebuvo vien tik iškrypęs noras sunaikinti tautą.

Rugpjūčio pradžioje, Ukrainos Gynybos ministerija ir Mustafa Džemilev paskelbė apie ketinimą formuoti atskirą musulmonų batalioną. Jį sudarantys Krymo ir Kazanės totoriai, azerai, čėčėnai, uzbekai ir kai kurių kitų etninių grupių atstovai pagal planą ketino užtikrinti tvarką Chersono regione, ties perėjimu į Krymą.

Aurimas Navys

Kai į Uzbekistaną pėsčiomis varomų totorių mirtys perkopė 50 proc. visų ištremtųjų, prievartiniai pabėgėliai per Armėniją ir Gruziją ėmė bėgti į Turkiją. Niekas per daug jų ir nestabdė. Kaip ir karo pradžioje, kai slaptieji NKDV agentai, apsimetę naciais, verbavo totorių jaunimą į Vermachto sudėtį, o kiti grasinimais ir meilikavimu – į Raudonąją armiją. Kas dabar gali paneigti, kad tada, nacių karo belaisvių stovyklose atsiradę plakatai, verbuojantys į musulmonų Wafen SS, Kryme atsirado visai ne Himlerio, o NKVD agentų pagalba, paties Stalino nurodymu?

Slaptuose NKDV archyvuose pažymima, kad Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, apie 20 tūkst. Krymo totorių buvo užverbuoti į Vermachtą, o panašiai antra tiek – į Raudonąją armiją. Tiesą pasakius, visai negudrus sumanymas. Kaip ir okupuotose Ukrainos Luhansko ir Donecko teritorijose, už Rusiją pasiųsti mirti Kadyrovo čėčėnai, karingiausi, pačiame jėgų žydėjime totoriai, pagal planą X, turėjo išskersti vieni kitus.

O nenorintys išsižudyti vienas kitų rankomis, ėmė nuo mirties bėgti į Ardahano ir Kars provincijas Turkijoje, kurios ir dabar, ir tada pasižymėjo savo skurdumu. Beje, šios provincijos, po šiek tiek daugiau kaip 60 metų Rusijos okupacijos, netrukus po bolševikų perversmo, 1918-aisiais grįžo į Turkijos sudėtį. Abi provincijos XIX a. po Rusijos-Turkijos karų, Rusijai tarnavo placdarmu tolimesnei galimai ekspansijai į pietvakarius.

Totorių patriarchas, dešimtis metų praleidęs įvairiuose sovietų kalėjimuose ir išsamiai susipažinęs su KGB taktika ir strategija, trumpai atsakė Rusijos prezidentui nešdintis iš Krymo.

Aurimas Navys

Gerai savo ekspansionistinę istoriją žinantis Kremlius dar kartą pabėgėlių kortą išnaudojo Natalijos Poklonskajos, geriau žinomos (ypač japonų anime srityje) Niaša vardu, asmenyje. Visai neseniai ši statytinė Krymo vyriausioji prokurorė pareiškė, kad ji pasirengusi deportuoti iš Krymo kiekvieną, nesutinkantį su Krymo aneksija. Matyt, neverta ilgai spėlioti, į kurią artimiausią šalį ketinama deportuoti nusidėjėlius. Beje, norint sužinoti, kas tie nusidėjėliai, ar tiksliau, kas sudaro jų daugumą, nereikia burti ir iš kavos tirščių.

Ir nors pagal pradinį Kremliaus burtininkų sumanymą , jie turėjo mažyte, bet vis dėlto ekonomine našta kristi ant Banderovcų valdomos Ukrainos pečių, tačiau Kijevo administracija šį kartą, atrodo, pati ar su pagalba iš Vakarų, apmovė patį Zmejų Gorynyčių.

Rugpjūčio pradžioje, Ukrainos Gynybos ministerija ir Mustafa Džemilev (Mustafa Abdülcemil Kırımoğlu) paskelbė apie ketinimą formuoti atskirą musulmonų batalioną. Jį sudarantys Krymo ir Kazanės totoriai, azerai, čėčėnai, uzbekai ir kai kurių kitų etninių grupių atstovai pagal planą ketino užtikrinti tvarką Chersono regione, ties perėjimu į Krymą. Gali būti, kad vėliau tvarka bus užtikrinama ir kituose regionuose, ypač tuose, kur išvaduotojas rusų karys baigia nuo taikaus gyvenimo išvaduoti Ukrainos piliečius.

Augančioje pabėgėlių-migrantų isterijoje, kurioje net ir nepatyrusi akis lengvai įžvelgia orkestro dirigento ranką, būtini nestandartiniai sprendimai. Jeigu dirigento lazdelė vakar buvo paslėpta sūrio ir mėsos degėsių dūmų uždanga, tai dabar tik labai prastai matantis žiūrovas neįstengia įžvelgti Iljos Repino „Burliokų prie Volgos“ paveikslo potėpių. Ir jei vienos šalys, apimtos desperacijos, ima gintis tvoromis ir ašarinėmis dujomis, o kitos – grasindamos sankcijomis tos pačios Europos Sąjungos narėms, gal vertėtų pagaliau kuo greičiau susėsti ir priimti nepopuliarius sprendimus, kurie užgesintų verdantį Kremliaus Babos Jagos katilą.

Sprendimus, panašius į Mustafa Džemilev, totorių tautinio parlamento pirmininko, sprendimą, priimtą dar sąlyginai tykių Krymo okupacijos išvakarių metu, kai jis netikėtai buvo pakviestas į Kremlių aptarti svarbių reikalų su Vladimiru Vladimirovičiumi. Svarbių Krymui reikalų, iškart pasitaisė Rusijos prezidento emisaras. Stalino valdymo laikus menančiame viešbutyje turėjęs įvykti asmeninis susitikimas su geruoju prezidentu neįvyko. Tačiau telefonu, Rusijos prezidentas geraširdiškai pažadėjo visas įmanomas pasaulio gėrybes, įskaitant absoliučią totorių laisvę, manais į jų paramą Kremliui.

Pavyzdžiui, kokios nors okupacijos metu.

Tačiau totorių patriarchas, dešimtis metų praleidęs įvairiuose sovietų kalėjimuose ir išsamiai susipažinęs su KGB taktika ir strategija, trumpai atsakė Rusijos prezidentui nešdintis iš Krymo.

Kaip Jūs, mielas skaitytojau, puikiai žinote, Rusijos kariai iš Krymo neišsinešdino, atvirkščiai, supainioję kelius namo, jie užėmė pietvakarines Ukrainos žemes ir toliau ruošiasi gelbėti rusiškąjį pasaulį nuo sunaikinimo Europos Sąjungos ir NATO užkratu. Įvairiais skaičiavimais, nuo Krymo okupacijos pradžios, per pusantrų metų iš aneksuotos teritorijos pabėgo apie 10 tūkst. totorių. Po minėtos Niašos burnos pravėrimo – dar apie 3 tūkst. jaunuolių. Iš jų bei kitų musulmonų pabėgėlių dabar ir formuojamas mano minėtas batalionas. Ir piliečiai savanoriai, organizuojantys taikią Krymo blokados akciją.

Nes kol mes ir visa Europos Sąjunga laukiame ne itin linksmos pasakos pabaigos, jau ir tolimajame Pekine, sako propaganda.ru, santūrus kiniečiai džiugiai vartoja Putong-jatin alų. Putino, pagal pirmą ir paskutinį skiemenį, alų. Propaganda.ru užbaigia linksma gaida – taip išreiškiama paprastų Kinijos žmonių simpatija Rusijos Federacijos prezidentui.

Bet apie tai – kitą kartą. Skubu, reikia vištos koja nupiešti plakatą: „Neriami pabiagelis – riami terorystą“.