Karo laukas. Lietuvai laikas galvoti apie naujas spec. pajėgas

Eurovizijos konkursas (kurio nežiūriu ir juo nesidomiu) ima skleisti šleikštų rogozinišką „tankų be vizų“ propagandos tvaiką. Teroristo daina apie taiką staiga paverčiama Europos šalių „referendumu“ Rusijos veiksmų Kryme ir Ukrainoje pateisinimui.

Įvairiais klounų pasisakymais siunčiamos žinutės, skirtos suskaldyti ir supriešinti demokratines visuomenes. Puikiai Kremliaus režisuotame „mušk labusą“ spektaklyje ima ryškėti taip pat ir techninis psichologinės-kiberoperacijos vaizdas. Sunku būtų patvirtinti ar paneigti, tačiau šiuo metu technologiškai pirmaujančios ar labiausiai militarizuotos pasaulio valstybės savo karinių priemonių arsenale neabejotinai turi galimybes, kuriomis gali pakeisti viešu telefoniniu balsavimu grindžiamus rezultatus. 

Pavyzdys gali būti kelių menėsių senumo įvykiai Lietuvoje, kai vieno kanalo apklausos apie Rusijos politiką rezultatai kiberkarių buvo pakeisti ir neproporcingas balsų skaičius buvo atiduotas už tai, kad Rusija esą skleidžia ne melą ir propagandą, bet sako teisybę. 

Kaimyninės šalies vadovai aiškiai supranta naujųjų karinių priemonių – specialiųjų kiberpajėgų svarbą. Krymo okupacija keistai sutapo su naujos mokyklos Peterburge statybos pradžia (2014 kovo 1d.) . Kadetų IT-mokykla (priklausanti Budiono ryšių karo akademijai) jau šiais metais priims 40 ypač talentingų jaunuolių, kurių tėvai yra kariškiai iš visos Rusijos. Balandžio pabaigoje norą mokytis buvo pareiškę 72 jaunuoliai. Planuojama, kad šioje mokykloje 10–11 klasėse mokysis apie 80 kadetų. 

Rusijos įvykdyta Krymo okupacija nedviprasmiškai rodo, kad be itin gerai parengtų dviejų Specnazo brigadų, Rusijos karinių pajėgų vadovybė pasitelkė aukšto lygio kiberpriemones, kurios buvo gerai koordinuotos bei sinchronizuotos su specialiųjų pajėgų vykdomomis užduotimis.

Aurimas Navys

Buvęs NATO vadas J. Stavridis dar 2013 metais pabrėžė kiberpajėgų svarbą šiuolaikinio ir ateities kariavimo rezultatams. Jo teigimu, kiberpajėgos yra tokioje vystymosi stadijoje kaip ir aviacija prieš šimtą metų. Pirmajame pasauliniame kare karinis laivynas ir armija aviaciją naudojo gana ribotoms žvalgybos, stebėjimo ir galiausiai puolamosioms užduotims vykdyti. Tačiau jau Antrajame pasauliniame kare aviacija vaidino lemiamą vaidmenį, dideliais atstumais panaudojant bombonešius, taktinius naikintuvus, transportuojant ir infiltruojant karius, vykdant stebėjimą virš sausumos ir jūrų, taip pat ir kitas oro pajėgų užduotis.

Vienas svarbiausių privalumų įkūrus specifines ir tikslines pajėgas, pavaldžias civilinei vadovybei, J. Stavridžio manymu, būtų vieno tikro strateginės paskirties centro sukūrimas karinėms operacijoms – gynybai, žvalgybai, stebėjimui, ir potencialiai puolimui – kiberpasaulyje. 

Jau šių metų kovo mėnesį JAV gynybos departamentas pranešė, kad kiberpajėgų kūrimo procesas yra pusiaukelėje. Iš planuojamų maždaug 6200 kiberkarių JAV kiberpajėgų vadovybė planuoja suformuoti 133 komandas 2018 metų gale. Daugiau nei pusė jų bus skirta JAV gynybos departamento ryšių sistemoms ir tinklams saugoti bei nacionalinėms strateginėms gynybos užduotims vykdyti, maždaug penktadalis ruošiamas kovinių užduočių atlikimui, likusios komandos teiks analitinę ir planavimo paramą visai kiberpajėgų vadovybei. 

Pagrindinis kiberpajėgų vadovybės uždavinys – sukurti neafišuojamą specialiųjų operacijų kiberpajėgumą. Siekiama, kad taktinio asmeninio kompiuterio, socialinių tinklų, karinių informacinių pajėgumų ir specialiųjų operacijų pajėgų kario junginys nepalikdamas pėdsako ir išsaugodamas žmonių gyvybes suduotų strateginės reikšmės smūgius priešininkui. Toks naujos kartos Jonas Budrys nepastebėtas galėtų patekti į priešo šalį, panaudodamas specialiąsias karines žinias sukurti kelis informacinio karo centrus, pasinaudodamas specialiomis kiberpriemonėmis paprastoje interneto kavinėje „nulaužtų“ svarbiausius valstybės serverius, „defacement‘u“ patalpindamas jose informaciją, prieštaraujančią, iškraipančią ar paneigiančią oficialią šalies vykdomą politiką, visiškai uzurpuotų socialinius tinklus ir tikslinėmis žinutėmis sukeltų civilių masinius neramumus reikiamose vietose. 

Tiek amerikietis akademikas ir analitikas dr. J. Arquilla, tiek ir liūdnai pagarsėjęs rusų filosofas nacionalistas A. Duginas čia tikrai sutinka – prieš tinklinę sistemą (network) galima kovoti tik tinklinės sistemos pagalba. Net ir visiškai persipynusioje globalaus tinklo raizgalynėje, daugeliui elektroninių tinklų būtinas fizinis konkrečioje vietoje esantis pagrindas (na, kad ir duomenų saugyklos). Todėl tokių tinklų suardymui būtinas nedidelių, nepastebimų, specialiai parengtų komandų įsiskverbimas. Jos ir veiktų šalia tokių duomenų saugyklų ar kritinės elektroninių tinklų infrastruktūros vietų, kurios visa parą akylai saugomos priešo pajėgų. 

Šioms užduotims atlikti idealiai tinka specialiųjų operacijų pajėgos, išmokytos veikti lanksčiai, tiksliai, prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, atsirasti ir išnykti priešui nespėjus sureaguoti, bei svarbiausia – suderinti protinius, fizinius bei informacinius gebėjimus siekiant kuo didesnio galios daugiklio. Apmokyti komandosai, kurie galėtų „jėga įsilaužti į internetą ir socialinius tinklus“, sujungia specialiąsias operacijas ir aukštąsias technologijas, suderinant geriausius karius su pažangiausia technika.

Visa, kas nauja ir nesuprantama, susilaukia prieštaringo vertinimo ar dažnai ir neigiamų atgarsių. Su nepasitikėjimu ir atvira panieka į aviaciją Pirmajame pasauliniame kare dažnai žiūrėjo tiek karinio laivyno, tiek ir sausumos pajėgų vadai, lygiai taip pat atmetimo reakcijos susilaukė specialiųjų operacijų pajėgų užuomazgos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tačiau Rusijos įvykdyta Krymo okupacija nedviprasmiškai rodo, kad be itin gerai parengtų dviejų (ir vienintelių tokio lygio Rusijoje) Specnazo brigadų, Rusijos karinių pajėgų vadovybė pasitelkė aukšto lygio kiberpriemones, kurios buvo gerai koordinuotos bei sinchronizuotos su specialiųjų pajėgų vykdomomis užduotimis. Nuo paprasčiausio internetinio ryšio blokavimo iki manipuliacijų ir psichologinių operacijų socialiniuose tinkluose, nuo Ukrainos vyriausybės administruojamų serverių blokavimo iki subtilaus duomenų pakeitimo juose. Dėl šio Specnazo ir kiberpriemonių tandemo, Krymo okupacija buvo žaibiška, suparalyžiavusi Ukrainos vadovybę.

Kitu aukšto lygio kiberpajėgumų naudotoju gali būti Irano pavyzdys. Tiek kovodama šalies viduje su opozicija, tiek ir remdama Sirijos oficialųjį režimą kovoje su sukilėliais, Irano kariuomenė naudoja specialiai apmokytus kiberkarius socialinių tinklų manipuliacijoms, socialinei inžinerijai, opozicijos lyderių informaciniam neutralizavimui bei kontroliuoja internetinę erdvę, pateikdama visuomenei Irano valdžios palaimintas įvykių versijas.

Izraelis, savo ruožtu, taip pat stengiasi neatsilikti. Kiekvienas IT sferoje talentingas jaunuolis yra atrenkamas dar privalomoje karinėje tarnyboje ir vėliau praeina specialųjį parengimą. Geriausi iš geriausių gali tikėtis patekti į dalinį 8200. Ir nors tokie elitiniai specialieji kibervienetai kaip dalinys 8200 buvo paviešinti dar 2010 metais, tik šiemet Izraelio karinė vadovybė pranešė apie planus sujungti gynybinius ir puolamuosius kiberpajėgumus po vienu skėčiu, suteikiant plačius įgaliojimus kiberkariavimo sferoje. Pagrindiniai strateginiai uždaviniai yra Irano branduolinės programos trikdymas bei interneto kontrolės „skylių“ aptikimas ir / ar padarymas siekiant suteikti Irano piliečiams laisvą prieigą prie informacijos.

Net ir Kinija, atsižvelgdama į JAV gynybos departamento pranešimus apie kuriamą kibervadovybę neseniai pranešė, kad paspartins savo kiberpajėgų vystymą atsižvelgdama į „rimtas saugumo grėsmes“ kiberinfrastruktūrai. Remiantis nauja Kinijos karine strategija, kibererdvė laikoma viena iš keturių kritinių saugumo sričių, kitomis yra „branduolinė jėga, kosmoso erdvė ir vandenynas.“

Sausio pradžioje Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Šiaurės Korėjos Biuras 121 gali turėti iki 6000 kiberkarių armiją. Minėtas biuras, pavaldus karinei žvalgų agentūrai, kurio pagrindą sudaro talentingiausi šalies kompiuterių specialistai, taip pat figūravo garsiam „Sony Pictures Entertainment“ kiberužpuolime. Strateginė šio biuro užduotis – „psichologinis ir fizinis priešo paralyžius“.

Pietų Korėjos karinė žvalgyba biurą 121 laiko tiesiogiai atsakingu už 2013 metais nežinomų hakerių vykdytas Pietų Korėjos bankų ir televizijos transliuotojų serverių atakas, vykdytas kelioliką dienų. Panašios atakos buvo rengtos ir anksčiau. Visos šios atakos buvo surengtos neva iš serverių, turinčių inerneto adresus Kinijoje. Pietų Korėjos žvalgyba įspėja, kad vienas iš galimų Šiaurės Korėjos ilgalaikių tikslų – priešiškomis laikomų valstybių elektros tinklų ir komunikacijos linijų darbo sutrikdymas.

Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos pavyzdžiai rodo, kad keli kiber SOF kariai (Lietuvos atveju – „kiberaitvarai“) gali sukelti tokius strateginės reikšmės pokyčius, apie kuriuos didesnės konvencinės pajėgos negalėtų ir svajoti, jau nekalbant apie tikėtinai žymiai mažesnius ar iš viso niekinius žmogiškųjų gyvybių nuostolius. Norvegija dar 2012 metais sukūrė kibergynybos pajėgas (Cyberforsvaret), kurios savo veikloje ieško priešnuodžių prieš socialinių tinklų teroristus, judriojo ryšio telefonijos programinės įrangos išnaudojimą, valstybei gyvybiškai svarbių serverių apsaugą. Savo veiklą šis centras ypač suaktyvino šiais metais, kai bendras dirbančių jame žmonių skaičius pasiekė 1100, o rytų kaimyno apetitas grobti svetimų šalių teritorijas ėmė augti kaip ant mielių.

Turime vienas geriausiai parengtų ir vertinamų Specialiųjų operacijų pajėgų NATO. Galbūt laikas galvoti ir apie vienas geriausių specialiųjų kiberpajėgų?