K.Leontjeva. JAV prezidento rinkimai: R.Paulas – kandidatas, apie kurį nešnekama

JAV respublikonų partijos kandidato į 2012 m. prezidento postą rinkimai ir besivaržančių kandidatų debatai prikaustė daugelio dėmesį visame pasaulyje. Dabartinis respublikonų kandidatų „rinkinys“ būtų gana standartinis, jeigu ne viena išimtis – 76 metų kongresmenas iš Teksaso Ronas Paulas.

Dėl savo išskirtinumo ir tariamo pozicijos nepopuliarumo šį kandidatą ilgą laiką ignoravo netgi politinei dešinei atstovaujanti žiniasklaida. Vis dėlto pasaulinė finansų krizė ir nesutramdomai auganti JAV valdžios skola priverčia žmones atsigręžti į tokius sprendimus, kurie ligi šiol atrodė radikalūs. Rono Paulo raginimas grįžti prie JAV Konstitucijoje įtvirtintų principų, pereiti prie aukso standarto ir per daugelį dalyvavimo politinėje veikloje metų parodytas bekompromisis vertybių laikymasis sulaukia vis didesnio palaikymo, ypatingai tarp jaunų ir nepartinių rinkėjų.

Kiekvienoje valstijoje vyksta balsavimai, kuomet partijos nariai ir nepartiniai pasisako už jiems labiausiai priimtiną respublikonų kandidatą į JAV prezidento postą. Pirmoji valstija, kurioje vyko rinkimai – Ajova, o paskutinis balsavimas vyks birželio pabaigoje Jutoje. Sausio 3 d. vykusiuose Ajovos valstijos susirinkimuose R. Paulas surinko 21 proc. balsų ir užėmė trečią vietą, o sausio 10 d. Naujajame Hempšyre vykusiuose balsavimuose už jį balsavo 23 proc. rinkimų dalyvių ir jis buvo antras (pirmas abejuose rinkimuose buvo Mittas Romney). Naujajame Hempšyre beveik pusė (47 proc.) rinkėjų tarp 18 ir 29 m. balsavo būtent už R. Paulą, o tarp nepartinių rinkėjų jis surinko 31 proc.

Gydytojo išsilavinimą turintis R. Paulas praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje dirbo chirurgu JAV kariniuose lėktuvuose, o vėliau, dirbdamas akušeriu-ginekologu, jis dalyvavo priimant daugiau nei 4 000 kūdikių gyvybių.

Sudomino austrų ekonomikos mokykla

Dirbdamas gydytoju, Ronas Paulas įsitraukė į ekonomiką – ypač jį sudomino bene iškiliausio austrų ekonomikos mokyklos atstovo Ludwigo von Miseso darbai (Lietuvoje šios ekonomikos mokyklos idėjas skleidžia Lietuvos laisvosios rinkos institutas). Austrų ekonomistai įrodė, kad ekonomiką drumsčiančius burbulus ir krizes sukelia centrinių bankų vykdoma pinigų politika: centriniai bankai gali nevaržomai nustatinėti palūkanų normas ir dauginti pinigų kiekį, o nustačius per žemą palūkanų normą verslininkai perinvestuoja. Tokiu būdu sukeliamas laikinas, dirbtinis ekonomikos pagyvėjimas.

Verslininkai mano, kad „pigūs“ kreditai nesibaigs, tačiau esamam investicijų lygiui vartojimo lygis būna per didelis ir vieną dieną paaiškėja, kad dalies investicijų apskritai neturėjo būti, o kai kurioms investicijoms užbaigti trūksta pinigų. Krizė yra neišvengiamas neatsiperkančių investicijų likvidavimas. Tokiu būdu centriniai bankai – pirmiausia JAV federalinė rezervų sistema – turi milžinišką įtaką ekonomikai, o paties Kongreso nariai net nesupranta, kokios galios yra suteiktos šios sistemos valdytojams (sprendimų priėmėjams).

Į politiką R. Paulas nusprendė įsitraukti 1971 m., kai tuometinis JAV Prezidentas Richardas Nixonas priėmė du austrų ekonomistų minčiai prieštaraujančius sprendimus: įvedė atlyginimų ir kainų suvaržymus bei atsisakė aukso standarto. 1971 m. rugpjūčio 15 d. įvykęs aukso standarto atsisakymas visam laikui įsirėžė į R. Paulo atmintį: „Po šios dienos visi pinigai tapo politiniais, o nebe tikrą vertę turinčiais pinigais. Aš buvau priblokštas.“ 1976 m. R. Paulas pateko į Kongresą, jame dirbo iki 1984 m., kuomet pasitraukė į gydytojo veiklą, bet 1995 m. vėl buvo išrinktas į Kongresą, kuriame dirba iki šiol.

Dar 2002 m. įspėjo apie ekonominę krizę ir siūlė priemones jai išvengti

Narystė Kongreso Bankininkystės komitete ir žinojimas apie tikrąsias verslo ciklų priežastis nulėmė, kad R. Paulas tapo vienu iš garsiausių ir įtakingiausių JAV federalinės rezervų sistemos kritikų, pasišventusių tam, kad tokia sistema būtų panaikinta. Nors įprasta manyti, kad 2008 m. pasaulinė ekonomikos krizė buvo netikėta ir pribloškė visus ekonomistus, dar 2002 m. R. Paulas įspėjo apie gresiantį ekonomikos burbulo sprogimą.

Tuo metu jis pateikė Laisvos būsto rinkos stiprinimo įstatymą, kuriame siūlė panaikinti specialias privilegijas su būsto rinka susijusioms vyriausybės remiamoms įmonėms (Fannie Mae, Freddie Mac, Nacionalinei būsto paskolų banko valdybai) ir drausti JAV federalinei rezervų sistemai įsigyti šių įmonių skolas. Būtent nuo šių įmonių garantijų būsto paskoloms ir prasidėjo neatsakingi bankų sprendimai dalinti paskolas už būstą susimokėti neišgalintiems JAV gyventojams. Deja, R. Paulo siūlytas įstatymas nebuvo priimtas, tad JAV būsto rinkos burbulas ir toliau augo, o neišvengiamo jo sprogimo pasekmes pasaulio ekonomika vis dar jaučia.

Augantis R. Paulo populiarumas rodo stiprėjantį supratimą, kad dabartinė monetarinė sistema yra iškreipta, nuolat didinamas pinigų kiekis tik sukuria gerovės iliuziją, o iš tiesų skurdina gyventojus. Atsiranda vis daugiau už R. Paulą pasisakančių žmonių, kurie pritaria niekuo nepadengtų pinigų atsisakymui ir grįžimui prie aukso standarto (ar kito vertę atspindinčio produkto), kas ateityje leistų išvengti tokių gilių ekonominių nuosmukių.

Kaip kalba – taip ir balsuoja

Ronas Paulas niekada nepritarė nesubalansuotiems biudžetams ir mokesčių didinimui ir laikosi nuomonės, kad kiekvienas amerikietis turi teisę į savo darbo vaisius. Kandidatas pasižadėjo, kad išrinktas prezidentu panaikintų gyventojų pajamų, palikimo ir kapitalo prieaugio mokesčius, atsisakytų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Kalbėdamas apie biudžeto išlaidas ir valstybės skolą, R. Paulas ragina grįžti prie konstituciškai apribotos valdžios, kuri saugo laisvę, o ne nuolat „apiplėšia Petrą, kad sumokėtų Pauliui“. Daugumos R. Paulo viešų pasisakymų pagrindas yra raginimas grįžti prie JAV konstitucijoje įtvirtintos ribotos valdžios.

Vis dėlto, skirtingai nei daugelis politikų, šis kandidatas ne vien kalba: ilgamečiai jo balsavimo Kongrese duomenys patvirtina, kad už tai, kas nėra aiškiai numatyta Konstitucijoje, jis nebalsuoja. Pavyzdžiui, jis yra aršus valdžios vykdomo žmonių šnipinėjimo kritikas, nes tai pažeidžia žmonių teises. Reikia tikėtis, kad kada nors ir Lietuvoje atsiras tokių principingų politikų.

Intelektualinė revoliucija už laisvės atkūrimą JAV – jau pradėta

Kokie Rono Paulo šansai būti išrinktu respublikonų kandidatu į prezidentus, o gal net tapti JAV prezidentu? Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Vieni teigia, kad jo idėjos panaikinti JAV federalinę rezervų sistemą, mažinti mokesčius ir federalines išlaidas (uždarant penkis valstybinius departamentus (ministerijų atitikmuo)) per daug radikalios. Kai kas vertina R. Paulo užsienio politiką kaip per daug nerealią, nes jiems kliūva griežta kandidato pozicija prieš JAV dalyvavimą esamuose ir potencialiuose karuose: tiems JAV piliečiams ar analitikams, kurie pasisako už dar vienos šalies bombardavimą, nepatinka tai, kad R. Paulas jokiu būdu nesiveltų į karą su Iranu. Kita vertus, tokia R. Paulo pozicija padeda pritraukti prieš karus ir už mažesnes išlaidas gynybai nusistačiusių rinkėjų balsus.

Matyt, neverta spėlioti, ar Ronas Paulas taps respublikonų kandidatu į prezidentus – tai sužinosime vėliausiai vasarą. Bet kuriuo atveju, šis kandidatas keičia visą rinkiminių debatų esmę, priversdamas žmones susimąstyti apie ribotą konstitucinę valdžią, būtinybę mažinti mokesčius ir išlaidas, atsisakyti ydingos niekuo nepadengtų pinigų sistemos ir grįžti prie vertę turinčių pinigų.

Kaip R. Paulas pasakė savo kalboje po Naujojo Hempšyro rinkimuose užimtos 2-os vietos: „Manau, kad intelektualinė revoliucija už laisvės atkūrimą šioje šalyje įgauna pagreitį ir nėra jokios galimybės, kad jie sustabdys tą varomąją jėgą... Nėra jokių šansų, kad [revoliucija sustos], nes jie sugriovė mūsų pinigus. Tai vyksta visame pasaulyje. Vyksta finansinė krizė. Ir tik stiprūs pinigai ir asmeninė laisvė gali išspręsti šiandien matomą krizę.“

Kita vertus, net jei Ronas Paulas ir netaps prezidentu ar kandidatu į prezidento postą, gal tai pavyks padaryti jo sūnui kongresmenui Randui Paului, kuris seka tėvo pėdomis ir yra ištikimas žmogaus laisvės ir ribotos valdžios principams. Juk Vakaruose pagarbą žmogaus laisvei puoselėjančios dinastijos – jokia išimtis.