K.Rečkovas. „Euro 2012“ – skylančioje Ukrainoje

Ukrainos valdžia nuosekliai tęsia diktatūros įtvirtinimo politiką. Opozicijos persekiojimas, politiniai kaliniai, griežta spaudos cenzūra tapo niūria Europos futbolo čempionatą pasitinkančios šalies kasdienybe.

Politiniai V.Janukovyčiaus priešininkai – buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko, vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka ir neseniai nuteistas buvęs l.e.p krašto apsaugos ministras Valerijus Ivaščenka – vis dar už grotų, nepaisant Europos ir pasaulio protestų. Vis dėlto atrodo, kad Ukrainos valdžią veikia ekonominių sankcijų ir politinės izoliacijos grėsmė, verčianti daryti tam tikras nuolaidas.

Politinė kalinė – ne visiems

Nuolaida galima laikyti tai, kad J.Tymošenko buvo išleista gydytis į civilinę gydymo įstaigą Charkove. Tiesa, pats opozicinės politikės pergabenimas į ligoninę balandžio pabaigoje sukėlė didelį triukšmą, nes buvo atliktas be nuteistosios sutikimo, milicijos pareigūnai prieš besipriešinančią moterį pavartojo jėgą. Žmogaus teisių kontrolierė Nina Karpačiova tada kreipėsi į šalies generalinį prokurorą, reikalaudama iškelti baudžiamąją bylą dėl J.Tymošenko sumušimo ir atleisti iš pareigų tuos, kurie jame dalyvavo. Labai greitai parlamentas išrinko naują kontrolierę, kuri iš karto pareiškė, kad nelaiko J.Tymošenko politine kaline.

Europa reaguoja švelniai

Praėjusią savaitę Europos Parlamente vyko ilga ir įtempta diskusija tema „Padėtis Ukrainoje ir Julijos Tymošenko byla“. Diskusijos pradžioje į europarlamentarus kreipėsi Štefanas Füle – čekas Europos komisaras, atsakingas už ES plėtrą ir kaimynystės politiką. Savo kalboje jisai paminėjo, kad teisėsaugos problemos Ukrainoje yra ne pavienės, bet sisteminės: „Politiškai motyvuota teisėsauga yra sisteminė Ukrainos problema, kuri reikalauja sisteminio sprendimo – visuotinės teismų reformos.“

Š.Füle vis dėlto mano, kad padėtis nėra tragiška – Europos Komisija (EK) viliasi, jog naujas Ukrainos baudžiamojo proceso kodeksas turės teigiamos įtakos kasaciniam J.Tymošenko bylos nagrinėjimui artimiausiais mėnesiais. Didelį dėmesį komisaras skyrė futbolo čempionatui „Euro 2012“, pareiškęs, kad EK nevartoja sąvokos „boikotas“, nors pats Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso yra pareiškęs, kad dėl susiklosčiusios Ukrainoje padėties negali aplankyti futbolo čempionato atidarymo, o tokiai laikysenai pritarė dauguma komisijos narių.

EP priimtoje gana švelnioje rezoliucijoje teigiama, kad septynerių metų įkalinimas, skirtas J.Tymošenko, yra selektyvaus teisingumo pavyzdys, o Ukrainos valdžia paraginta užtikrinti skaidrų kasacinės bylos nagrinėjimą. Iš JAV pasigirsta žymiai griežtesnių pareiškimų dėl beįsigalinčios Ukrainoje diktatūros. Visai neseniai senatorius Jamesas Inhofas užregistravo Kongrese rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma „pasmerkti prezidento V.Janukovyčiaus administraciją už politiškai motyvuotą J.Tymošenko įkalinimą“, o Valstybės departamentui pasiūlyta „nebeišduoti vizų prezidentui V.Janukovyčiui, generaliniam prokurorui V.Pšonkai ir kitiems valdininkams, prisidėjusiems prie J.Tymošenko įkalinimo“. Be to, J.Inhofas siūlo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atšaukti 2013-aisiais numatytą Ukrainos pirmininkavimą, jei nebus išlaisvinti politiniai kaliniai.

Lietuvos politikų negalima apkaltinti abejingumu padėčiai Ukrainoje, tačiau jų pozicija nėra vienareikšmė. Europos Parlamento (EP) narys prof. Vytautas Landsbergis iš esmės pasisakė prieš griežtas sankcijas valdančiajam Ukrainos režimui. Jis stebėjosi EP salėje išgirstais pasiūlymais reikalauti nedelsiant paleisti J.Tymošenko: „Kaip tai paleiskite, jeigu vyksta suverenioje valstybėje teismo procesas.“

Kautynės dėl kalbos – lūžtančios šalies simbolis

Prieš pat čempionato pradžią Ukrainą sudrebino nuožmi kova dėl valdančiosios Regionų partijos parlamentarų S.Kivalovo ir V.Kolesničenkos pateikto įstatymo „Dėl valstybinės kalbų politikos pagrindų“. Beje, pastarasis yra visuomeninės organizacijos „Rusakalbė Ukraina“, gaunančios gausią paramą iš Kremliaus, pirmininkas. Įstatymas numato, kad ten, kur gyvena bent 10 proc. tam tikros tautinės mažumos atstovų, jų kalba įgauna vienodas teises su valstybine, Konstitucijoje įtvirtinta ukrainiečių kalba.

Susivienijusiai opozicijai gegužės 24-ąją parlamente pavyko sabotuoti pirmąjį balsavimą užblokavus tribūną ir prezidiumą. Tądien parlamente įvyko muštynės tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų, žiauriausiai nukentėjo J.Tymošenko bloko deputatas Mykola Petrukas, patekęs į ligoninę dėl smegenų sutrenkimo.
Niekas neabejoja, kad šis įstatymas skirtas užtikrinti rusakalbių rinkėjų interesą nesimokyti ukrainiečių kalbos, išsaugoti valdančiosios partijos palaikymą Rytų Ukrainoje. Prieš dvikalbystę šalyje pasisakė Nacio­nalinė mokslų akademija, Ukrainos bažnyčių taryba ir net dabartinės vyriausybės finansų ministras.

Tačiau Regionų partija pareiškė, kad jokiais būdais neatsikratys savo planų. Birželio 5-ąją pirmasis balsavimas dėl įstatymo priėmimo vis dėlto įvyko. Ekrane pasirodžius rezultatams (234 iš 450 „už“, balsavo Regionų partija, komunistai bei „pabėgėliai“ iš kitų frakcijų) opozicija demonstratyviai paliko posėdžių salę. O deputatas Andrijus Škilius pareiškė: „Mes išeiname, kad sugrįžtume čia kartu su žmonėmis.“ Tuo metu iš visos Ukrainos susirinkusiuosius protestuoti prieš gimtosios kalbos menkinimą milicija brutaliai išvaikė guminėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

Šitokios krizės ištikta Ukraina pasitinka „Euro 2012“ futbolo čempionatą. Reikia atvirai pripažinti, kad rimti pasiruošimo čempionatui darbai, kuriuos pradėjo prezidento V.Juščenkos administracija, atėjus naujajai valdžiai tapo neaktualūs. Kitaip nei kaimyninėje Lenkijoje, Ukrainoje buvo gana prastai sutvarkyti keliai, menkai renovuoti stadionai, aptarnaujantis personalas parengtas nepakankamai profesionaliai. Užtat kalbama apie milijonus eurų, skirtų „Euro 2012“ pasirengimui, nutekėjusių į vietinių valdininkų kišenes.

Galima teigti, kad šiuo metu Ukraina laiko demokratijos egzaminą. Jo rezultatai priklauso ne nuo valdžios, kuriai demokratija svetima tiek pat, kiek ir tautos kalba, tradicijos ar civilizuotos politikos principai. Jie priklauso nuo tautos pasiryžimo, nuo to, ar ukrainiečiai yra pasiruošę balsuoti rinkimuose ir eiti į protesto akcijas, nebijodami darbdavių grasinimų. Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka teigė: „Laisvė yra svarbesnė už dešrą ir lašinius dar ir todėl, kad vergų niekada nemaitina sočiai.“ Atrodo, kad žmonės pradeda tai suvokti...