K.Rečkovas. Latvija: referendumas prieš valstybę

Kaimyninė Latvija vėl atsidūrė Kremliaus išskirtinio dėmesio zonoje. Vasarį žlugus referendumui dėl antros valstybinės – rusų kalbos (prieš balsavo per 75 proc. dalyvavusių rinkėjų), prorusiškos jėgos kelia naują provokacinę temą. Šį kartą siekiama surengti referendumą dėl pilietybės nepiliečiams.

Rugpjūčio pabaigoje mažai žinomas Latvijoje „Judėjimas už lygias teises“, kuriam priklauso su Rusijos valdžia glaudžiai susiję rusų kilmės istorikai, politologai ir žurnalistai, pradėjo akciją dėl referendumo (Latvijos įstatymai numato, kad būtina surinkti 10 tūkst. notarų patvirtintų parašų, tuomet Vyriausioji rinkimų komisija leidžia rinkti parašus dėl referendumo). Referendumo iniciatoriai siūlo pakeisti šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymą, įteisinti automatinį Latvijos pilietybės suteikimą kiekvienam nepiliečiui, pageidaujančiam ją įgyti, panaikinti šiuo metu galiojančias pilietybės įgijimo sąlygas.

Okupacijos ir rusifikacijos palikimas

Nepiliečių atsiradimas Latvijoje ir Estijoje atkūrus šių šalių nepriklausomybę yra analogų tarptautinėje teisėje neturintis precedentas. 1991-aisiais Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Latvijos Respublikos piliečių teisių atkūrimo ir pagrindinių natūralizacijos sąlygų“, kuris suteikė pilietybę tik ikikarinės Latvijos Respublikos piliečiams bei jų palikuonims.

Latvijos Konstitucinio Teismo nutarime dėl nepiliečio statuso panaikinimo tvarkos rašoma: „Latvijos nepiliečiai negali būti prilyginti nė vienam iš tarptautiniais teisiniais aktais nustatytų fizinio asmens statusų, nes Latvijos nepiliečiams nustatytų teisių mastas visiškai neatitinka nė vieno iš šių statusų. Latvijos nepiliečiai negali būti laikomi nei piliečiais, nei užsieniečiais, nei asmenimis be pilietybės, o yra išskirtinį teisinį statusą turintys asmenys.“

1995-aisiais Latvijoje atsirado galimybė teikti paraiškas natūralizacijai (pilietybei įgyti), bet šia galimybe pasinaudojo tik nedidelė dalis nepiliečių. Norintis tapti Latvijos piliečiu nepilietis turi išlaikyti valstybinės latvių kalbos, Latvijos istorijos, Konstitucijos bei himno egzaminus ir prisiekti ištikimybę Latvijos Respublikai. Be to, šalies Pilietybės įstatymas numato nemažai apribojimų, pvz., buvę KGB pareigūnai ir jų talkininkai, asmenys, skleidę fašizmo, nacionalsocializmo, komunizmo idėjas, asmenys, kurie po 1991 m. sausio 13 d. komunistų partijos, „Interfronto“ ir kitų organizacijų gretose veikė prieš Latvijos Respubliką, negali tapti Latvijos piliečiais.

Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 290 tūkst. nepiliečių. Dauguma jų atsikraustė į Latviją sovietinės okupacijos metais. Tarp jų – nemažai demobilizuotų sovietų armijos karininkų ir iš Rusijos atvykusių buvusios SSKP nomenklatūros veikėjų. Dauguma nepiliečių – rusakalbiai, nemokantys latvių kalbos ir nesirengiantys integruotis į Latvijos visuomenę. Jie – lojalūs Rusijai, dalyvauja jos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra labai populiarus tarp Latvijos nepiliečių. Akivaizdu, kad nenorintys prisiekti Latvijai gyventojai užsimanė jos pilietybės ne siekdami šią šalį kurti ir ginti, o dėl teisės balsuoti Latvijos rinkimuose savo didžiosios Tėvynės naudai.

Kremliaus interesas – akivaizdus

Nepaisant bandymų vaizduoti referendumą kaip vietos pilietinę iniciatyvą, Maskvos pėdsakai kyšo daug kur. Pagrindiniais referendumo agitatoriais tapo savo draugiškų ryšių su Kremliumi neslepianti, viena iš buvusių „Intefronto“ („Jedinstvos“ analogas Latvijoje) vadovių, europarlamentarė Tatjana Ždanok ir partijos „Už gimtąją kalbą“ lyderis, nacionalbolševikas, vienas iš pagrindinių nepavykusio referendumo dėl valstybinės rusų kalbos Latvijoje iniciatorius Vladimiras Lindermanas.

Apie tai, ko Rusija siekia šiuo referendumu, kalba vienos iš valdančiųjų partijų – „Viskas Latvijai“ lyderis Raivis Dzintaras: „Jeigu šis sumanymas pavyktų, tai būtų Latvijos nepriklausomybės pabaiga. Automatinė pilietybė beveik 300 tūkst. nepiliečių reiškia, kad Latviją valdytų Kremliaus partija. O jeigu pritrūktų balsų, tai kai kurios „latviškai įpakuotos“ partijos užpildytų trūkumą.“ R.Dzintaras išreiškė nuogąstavimą, kad jo partijos ir opozicinės dešiniosios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos siūlymo priimti Konstitucijos pataisas, draudžiančias inicijuoti referendumus dėl dirbtinio piliečių išplėtimo, nepalaikė koalicijos partneriai.

Pozicija ieško geriausių sprendimų

Valdančiojoje koalicijoje iš tikrųjų kilo ginčai dėl to, ar padėtų minėti apribojimai apsaugoti šalį nuo provokacinių referendumų. Latvijos parlamento – Saeimos pirmininkė, didžiausios koalicijos partijos „Vienybė“ atstovė Solvita Āboltiņa mano, kad tokie apribojimai yra gana primityvūs: „Tokius paprastus draudimus lengva apeiti inicijavus kitus referendumus, pavyzdžiui, dėl balso teisės suteikimo nepiliečiams. Prieš keičiant Konstituciją, politikai turi sulaukti ekspertų vertinimų.“
Dėl nevieningo institucinio atsako į referendumo idėją apgailestavo ir premjeras Valdis Dombrovskis: „Galima tik apgailestauti, kad Saeimoje užtruko diskusijos dėl Referendumų įstatymo pataisų. Tikriausiai jos sustabdytų tokias iniciatyvas. Mes žinome, kad projektas daug kartų keliavo tarp Saeimos ir Prezidento administacijos. Kol vyko šie politiniai ginčai, buvo surinkti parašai eiliniam referendumui.“

Įdomu, kad savo pozicijos dėl referendumo iki šiol nėra paskelbusi didžiausia parlamentinė partija Santarvės centras, už kurią balsuoja dauguma Latvijos rusų. Jos lyderis – Rygos meras Nilas Ušakovas ir kiti partijos atstovai, neapsispręsdami, ar verta palaikyti referendumą, laikinai atsisako komentarų šia tema.

Provokacija įsibėgėjo

Šiuo metu referendumo iniciatoriams pavyko surinkti apie 12 tūkst. notarų patvirtintų parašų, juos dar turės patikrinti Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu šie parašai pasirodys autentiški, po dviejų mėnesių prasidės antrasis parašų rinkimo etapas. Referendumui rengti užtenka 150 tūkst. parašų.

Manytina, kad, be Santarvės centro palaikymo, referendumo iniciatoriai tiek parašų nesurinks. „Šią akciją surengė tie, kurie neturi tokio autoriteto, kaip Santarvės centras. Aš tiesiog lyginu parašų rinkimų intensyvumą dabar su tuo, kuris buvo renkant parašus dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai“, – teigia Latvijos teisingumo ministras Aigaras Štokenbergas.

Bet kuriuo atveju antras iš eilės pavojingas šalies valstybingumui referendumas – grėsmingas ženklas ne tik Latvijai, bet ir visoms trims Baltijos šalims. Latviai turi sutarti, kokiomis teisinėmis priemonėmis apsaugoti valstybę nuo Kremliaus provokacijų.