Saugumo ekspertas Bilas Rathburnas teigia: „Saugumo pavojus yra didesnis nei bet kada Olimpinių žaidynių istorijoje. Mano nuomone, klausimas ne apie tai, ar bus incidentas, bet apie tai, koks blogas jis bus“. B. Rathburnas buvo Los Andželo ir Dalaso policijos vadas, vadovavo saugumui Atlantos olimpinėse žaidynėse ir dirbo dar šešiose olimpiadose saugumo srityje.
Sočis – geriausia vieta
Sočis buvo išrinktas 2014 m. žiemos žaidynėms 2007 m. liepą. Drauge su juo galutiniame trejetuke rungėsi Zalcburgas (Austrija) ir Pjongčangas (Pietų Korėja). Pirmame ture laimėjo Pjongčangas (36 balsai), antras liko Sočis (34 balsai), o ramus gražus Alpių miestas Zalcburgas iškrito, gavęs 25 balsus. Antrame ture Sočis gavo 51 balsą, o Pjongčangas – 47 balsus (po ketverių metų jis laimėjo teisę rengti 2018 žiemos Olimpines žaidynes). Vladimiras Putinas taip stengėsi, kad skrido į Gvatemalą, kur vyko balsavimas, skaitė pristatymą angliškai ir prancūziškai, nors tai ne jo užsienio kalbos.
Buvo ir daugiau pastangų. Išrinkus Sočį, Rusijos delegacijos vadovas viešai padėkojo uzbekų verslininkui Gafurui Rachimovui, kuris padėjęs užsitikrinti Azijos šalių paramą. Pasak buvusio Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Uzbekijoje Craigo Murray, G. Rachimovas yra vienas iš 4 ar 5 svarbiausių žmonių heroino prekyboje pasaulyje. 2012 JAV Iždo departamentas G. Rachimovą įvardijo kaip pagrindinį narį Rusijos-Azijos nusikaltėlių tinkle „Brolių ratas“. G. Rachimovo atstovas paneigė kalbas, kad balsų užtikrinimui naudoti lagaminai grynųjų.
2007 m. Sočis buvo ne mažiau pavojingoje kaimynystėje, negu dabar. Vos už 40 km į rytus nuo jo esančioje Abchazijoje griaudėjo sprogimai. 2007 m. liepą iš granatsvaidžio šauta į Abchazijos premjero automobilį, jis lengvai sužeistas. Kovotojų grupės jau buvo išplitę už Čečėnijos ribų į Dagestaną, Ingušetiją, Kabardą-Balkariją. Sočis buvo karo zonos pasienyje, bet Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) tai netrikdė. Pasak tuometinio Lietuvos olimpinio komiteto vadovo Artūro Poviliūno, „niekas negalvojo apie pasekmes tokioje neramioje vietoje“.
Teroristų pasirengimas
2013 m. liepos 3 Kaukazo emyrato vadas Doku Umarovas (Doku Abu-Usman) išplatino vaizdo įrašą internete, atšaukdamas savo anksčiau skelbtą moratoriumą dėl civilių žudymo ir kviesdamas kovotojus trukdyti olimpiadą. Žaidynes Sočyje jis pavadino „demoniškais šokiais ant mūsų protėvių kaulų“.
Šiemet sukanka 150 metų, kada Sočio apylinkėse Rusija praktiškai išnaikino čerkesų tautą. Šis moralinis aspektas taip pat neturėjo įtakos TOK sprendimui rengti žaidynes genocido vietoje.
D. Umarovas pradėjo rengtis teroro aktui Sočyje gerokai prieš savo pareiškimą. 2012 birželio 4-5 Rusijos specialiosios tarnybos Abchazijoje aptiko su juo siejamą ginklų, skirtų permetimui į Sočį, sandėlį ir suėmė tris vietinės kuopelės narius. Ryškėja nauja teroristinio islamistų tinklo struktūra, diegiama visame pasaulyje.
Ją sudaro kuopelės, vadinamos džamatais (jamaat) – tarpusavyje nesusiję keli žmonės, kurie net su savo koordinatoriumi tiesiogiai nebendrauja. Jų veikimo principai suformuoti karo Sirijoje metu. Džamato tikslas – atlikti žvalgybą vietoje, pasirūpinti operacijos palaikymu. Tada į paruoštą vietą atvyksta savižudžiai, sprogmenų specialistai ir staigiai atakuoja.
Kartais teroro aktą atlieka patys džamato nariai. Toks džamatas veikė Volgograde, kur 2013 m. gruodį susisprogdino du iš trijų narių. Jei Sočyje yra izoliuotų ir savo valandos laukiančių džamatų, juos susekti itin sunku.
Rusijos policija paskelbė Sočyje trijų galimų „juodųjų našlių“ paiešką, išplatino jų nuotraukas, tikrino įvairias patalpas, tačiau iki šiol nė vienos iš jų nerado.
Abchazijoje 2012 aptiktame sandėlyje rasta Sočiui numatytos dvi raketos žemė-oras, trys valdomos prieštankinės raketos, snaiperio šautuvas, 15 minų, 15 kg sprogmenų ir kitų ginklų. Tai rodo galimų teroro aktų įvairovę: šio arsenalo taikiniais gali būti besileidžiantys lėktuvai, automobiliai, asmenys, pastatai, komunikacijos. Nėra abejonių, kad tai ne vienintelis toks sandėlis.
Teroro akto objektai
Šiaurės Kaukazo teroristai turi patirtį atakuoti komunikacijas. Kelius ir pastatus jie sprogdino daugelyje vietų, 2009 m. sprogdino traukinį Maskva-Peterburgas, 2010 m. - metro Maskvoje, 2011 m. – Domodedovo aerouoste.
Sočio statybose dirbo apie 100 000 darbininkų. Dalis jų buvo iš musulmoniškų centrinės Azijos respublikų. Nesiskaitymas su jais ir jų išnaudojimas, algų nemokėjimas, vergiškos gyvenimo sąlygos meilės darbdaviams rusams tikrai neįkvėpė, o prie kiekvieno jų nestovėjo po sargybinį, kad kur nors ko nors nepakištų. Sočyje statyti sporto kompleksai, viešbučiai, tiestas geležinkelis, asfaltuoti keliai. Visa tai yra potencialūs teroristų taikiniai.
2004 m. gegužės 9 per Pergalės dienos šventimą Grozno stadione buvo nužudytas Čečėnijos prezidentas Achmedas Kadyrovas. Žudikai detonavo artilerijos sviedinius, kurie buvo įbetonuoti po VIP lože, kada prieš keletą metų vyko stadiono statybos.
Prieš garsųjį 2004 m. rugsėjo 1 d. Beslano mokyklos užgrobimą buvo du sprogdinimai lėktuvuose ir savižudžio sprogdinimas 2004 m. vasarį Maskvos metro, už kurį du iš nuteistųjų buvo iš Karačiajaus-Čerkesijos (rytinis Sočio kaimynas už 300 km), o trečiasis 2003 m. rugpjūtį organizavo sprogdinimus autobusų stotelėse Krasnodare (vakarinis Sočio kaimynas už 170 km). Juos teisė 2007 m. vasarį, prieš TOK balsavimą dėl Sočio.
Teroristai gali pasirinkti taikinį ir ne Sočyje. Kadangi į ten bus sutelktos didžiulės pajėgos – vien FSB delegavo 100 000 pareigūnų – kitose Rusijos vietose susilpnės apsauga.
„Viljat Dagestan“ svetainėje pasirodė įrašas, kuriame du jauni vyrai po islamo kovotojų grupuotės „Ansar al Suna“ vėliava aiškina, kad sprogdinimai Volgograde buvo įžanga į terorą per Sočio olimpiadą. 2013 m. rudenį Rusijos pareigūnai ėmė Dagestano musulmonių seilių pavyzdžius, kad turėtų pagal ką nustatinėti galimų mirtininkių tapatybę. Lapkritį Vladimiras Putinas pasirašė naują antiteroristinį įsakymą, pagal kurį kovotojų giminės turi atlyginti teroristo padarytą žalą.
Emyras Umaras
Tačiau šiaurės Kaukazo teroristų veiklos geografija labai išsiplėtusi. Nemažai jų kovoja Sirijoje prieš Bašaro Asado režimą. Vienas jų – gruzino ir čečėnės sūnus Tarchanas Batirašvilis, gimęs 1986 m. Pankisio tarpukalnėje, kuri jungia Gruziją ir Čečėniją. Jo musulmoniškas vardas Abu-Umar al-Šišani.
2012 m. jis atvyko kovoti į Siriją, kur sutiko veteranų iš žuvusio džihadisto arabo Chatabo būrio, veikusio Čečėnijoje, ir greitai iškilo. Sirijos Islamo kalifato armijoje yra trys vadai, kurie buvo Kaukazo emyrato kovotojai, pavaldūs D. Umarovui. 2014 pradžioje Abu-Umaras savo grupuotės vardu pasirašė paliaubas su šalia veikusia grupuote, kurios vadai siejami su Irano žvalgyba.
Yra žinių iš Sirijos, kad iškart po paliaubų, gavęs laisvas rankas, jis su grupele per Turkiją ir Gruziją iškeliavo į šiaurės Kaukazą, iškviestas D. Umarovo. 2014 m. sausio 19 d. jis pasirodė jau kaip emyras Umaras, atsakingas už Kaukazo emyrato specialiąsias operacijas ir sabotažą. Savo pareiškime jis skelbia: „Kiekvienas mūsų karys laukia emyro įsakymų išsprogdinti jūsų ramybę, kaip tai buvo Volgograde. [...] Nei Putinas, nei joks kitas prakeiktas politikas, kuris mušasi į krūtinę ir žada saugumą, negali jo garantuoti jums. Ir Volgogradas yra akivaizdus pavyzdys“.
Sočis – nesveikų ambicijų scena
Atsakingu už saugumą Sočyje paskirtas FSB direktoriaus pavaduotojas Olegas Syromolotovas, kurio specializacija yra kontražvalgyba, o ne antiterorizmas. Bepiločiai lėktuvai yra įspūdinga, bet jie bejėgiai prieš savižudį. Saugumo klausimais rašantis rusų žurnalistas Andrejus Soldatovas sako: „Atrodo, rusų slaptosios tarnybos nesupranta, kad visų ir visko kontrolė (iš sovietų paveldėta idėja) ir teroro akto prevencija yra visiškai skirtingi dalykai“.
Kaukazo laisvės kovotojai degradavo į teroristus ir žmonių grobėjus, o KGB karininkas iškilo į Rusijos prezidentus. Iš abiejų pusių yra neapykanta be kompromisų. Kaip parodė įkaitais paimtų žiūrovų išnuodijimas teatre Maskvoje 2002 m. ir Beslano mokinių žūtis, nė vienai pusei aukos nerūpi. V. Putinas atėjo į valdžią žadėdamas „pribaigti visus teroristus išvietėje“. Tai buvo 1999 m., o padėtis tik blogėja: teroras išplito už Čečėnijos ribų, įsiliejo į tarptautinį tinklą.
Užtikrinti ramybę padėtų tarptautinis bendradarbiavimas, tačiau Rusija, apsėsta ambicijų bei įtarumo, labai ribotai sutinka naudotis profesionalia kolegų iš JAV pagalba. Matydamos grėsmės rimtumą, Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos nusprendė atnaujinti kontaktus su rusais, kurie buvo įšaldyti po Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo Londone 2006 m., kad padėtų užtikrinti saugumą Sočyje.
Sočio žaidynėmis V. Putinas siekia parodyti pasauliui, kad jis kontroliuoja neramiausią Rusijos regioną, ir man sunku abejoti, ar tokio iššūkio teroristai nelaiko mirtinu įžeidimu ir bandymu juos viešai pažeminti. Sočis paverstas ne tarptautinių sporto žaidynių, o dviejų nesveikų ambicijų kovos lauku. Į jį suvažiavę žmonės įsivaizduoja esą sirgaliai ir sportininkai, tačiau iš tikrųjų jie tėra masalas patraukti pasaulio dėmesį. Susirinkęs pasaulio žiemos sporto žiedas yra įkaitai tikrame Šiaurės Kaukazo kare su Rusija.
Į Sočį skrendančiam premjerui Algirdui Butkevičiui, kaip ir visiems ten keliaujantiems, tegalima palinkėti laimingai sugrįžti ir priminti Norvegijos saugumo patarimą savo piliečiams nesivežti nei kompiuterių su asmenine informacija, nei namie naudojamų telefonų, nes visa informacija bus išsiurbta rusų, o visi komunikacijos duomenys bus oficialiai saugomi trejus metus.