A. Lašas. Kur stosi, abituriente?

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai siūlo apgaulingai lengvą apsisprendimo kelią dabartiniams abiturientams. Pasirink pirmaujančią mokyklą, susirask joje daugmaž priimtiną studijų programą, įstok į ją ir esi jau sėkmingo kelio pusiaukelėje. Ar taip? Ne.

Jei mano vaikas šiandien stovėtų prieš tokią kryžkelę, aš jam duočiau keletą patarimų. Visų pirma, pamiršk reitingus ir pradėk nuo to, ką nori studijuoti ir ką nori gauti iš savo studijų. Kas tave „veža“ ir dėl kokios studijų programos tu būtumei sąmoningai pasiruošęs registruotis net darbo biržoje? Ir čia atsakymas nebūtinai turi būti susijęs su aukštuoju mokslu. Gal tavo aistra yra maisto gaminimas, o tėvai tave spaudžia būti gydytoju? Rinkis tai, kas prie širdies, nes studijos be motyvacijos yra tik kankynė.

Jei vis dėlto renkiesi universitetinį išsilavinimą, nepamiršk, jog Vilniaus universitetas nėra profesija ir jo diplomas yra tik iš pirmo žvilgsnio vertingesnis nei, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto diplomas. Daug kas priklauso nuo to, ką konkrečiai nori studijuoti. Dar pats tiksliai nežinai? Tada pasidomėk, kokios yra galimybės tame universitete keisti studijų profilį ir reikalui esant pereiti į kitą tave dominančią programą. Nebijok ieškoti! Nusiteik mokslams (formaliems ar neformaliems) visam gyvenimui ir tada bus daug mažiau vidinio nerimo dėl to pirmojo žingsnio.

Ainius Lašas

Gerai pasinagrinėk tave dominančius fakultetus ir jų siūlomas programas. Pradėk nuo ten dirbančių žmonių, nes būtent jie bus tavo kelrodžiais akademiniame labirinte. Nepatingėk pasižiūrėti, ką jie yra nuveikę.

Antra, jei esi apsisprendęs dėl vienos ar kitos srities, gerai pasinagrinėk tave dominančius fakultetus ir jų siūlomas programas. Pradėk nuo ten dirbančių žmonių, nes būtent jie bus tavo kelrodžiais akademiniame labirinte. Nepatingėk pasižiūrėti, ką jie yra nuveikę. Tik turėk omenyje, kad dalyvavimas televizijos laidose, straipsnių rašymas į žiniasklaidą ar į savo redaguojamą „mokslinį“ žurnalą nėra joks pasiekimas. Ieškok akademinių asmenybių, kurie yra padarę tam tikrą indėlį savo mokslo srityje. Pavyzdžiui, jei kalbame apie sociologiją, tavo orientyras turėtų būti tokie specialistai kaip Zenonas Norkus ar Milda Ališauskienė. Jei tave domina politikos ir sociologijos sąryšiai, rinkis VU, o jei labiau intriguoja religijotyra ir sociologija, stok į VDU.

Beje prioritetą teik anksčiau įsteigtoms programoms, kurios jau turi tam tikrą įdirbį ir yra gavusios ilgalaikę Studijų kokybės vertinimo centro akreditaciją. Taip pat rinkis platesnio profilio programas, nes ateityje tau jos suteiks daugiau veiksmo ir pasirinkimo laisvės. Vietoje bakalauro laipsnio žiniasklaidos ekonomikoje ar aviacijos politikoje pasiieškok tiesiog ekonomikos ar politologijos. Dažnai už seksualių programų pavadinimų stovi ganėtinai standartinis ir menkai integruotas turinys.

Ainius Lašas

Vietoje bakalauro laipsnio žiniasklaidos ekonomikoje ar aviacijos politikoje pasiieškok tiesiog ekonomikos ar politologijos. Už seksualių programų pavadinimų stovi ganėtinai standartinis ir menkai integruotas turinys.

Trečia, atkreipk dėmesį į programos teikiamą įgūdžių spektrą. Pavyzdžiui, jei kalbame apie sociologiją (ar apskritai socialinius mokslus), tau turėtų būti aktualu gauti solidžius kokybinių ir kiekybinių tyrimo metodų pagrindus. Turėdamas šiuos įrankius savo arsenale būsi universalesnis ir geidžiamesnis darbo rinkoje.

Ketvirta, nepamiršk studijų užsienyje galimybės. Kodėl? Ne, ne todėl, kad jos yra užsienyje ir automatiškai dėl to geresnės. Kaip žinia, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Tuo pačiu tenka pripažinti, jog net ir geriausių Lietuvos universitetų profesūros lygis yra labai netolygus. Tame pačiame fakultete dažnai tarpsta pasaulinio lygio specialistai ir per protekcijas įsitvirtinę abejotinos akademinės reputacijos prieteliai. Geresniuose pasaulio universitetuose tokie kontrastai pasitaiko žymiai rečiau.

Su moksliniais resursais Lietuvoje irgi ne pyragai, ypač jei kalbame apie socialinius ir humanitarinius mokslus. Nors čia daugėja šiuolaikiškai atrodančių bibliotekų (pastatų), jų intelektualiniai ištekliai gerokai nusileidžia užsienio akademinių bibliotekų siūlomai įvairovei. Aišku, bakalauro studijoms tai nėra visada aktualu, bet aukštesnėse studijų pakopose tokie trūkumai gerokai apsunkina studijų eigą.

Baigdamas grįšiu prie reitingų. Ko jie verti? Bendras Lietuvos universitetų reitingas pasako labai nedaug, nes Lietuvoje panašaus profilio universitetų yra vos kelios poros. Galima iš dalies palyginti KTU su VGTU, KU ir ŠU, arba ISM ir LCC universitetus, bet tai beveik ir viskas. Netgi tokiais atvejais nemaža dalis jų siūlomų programų skiriasi. Taigi neverta susikoncentruot į vieną ar kitą bendrinį reitingo skaičiumi. Verčiau skirk didesnį dėmesį siūlomų programų ir ypač ten dirbančios profesūros išsamiai apžvalgai, nes be stiprios profesūros nebūna stipraus universiteto.