Jei mano vaikas šiandien stovėtų prieš tokią kryžkelę, aš jam duočiau keletą patarimų. Visų pirma, pamiršk reitingus ir pradėk nuo to, ką nori studijuoti ir ką nori gauti iš savo studijų. Kas tave „veža“ ir dėl kokios studijų programos tu būtumei sąmoningai pasiruošęs registruotis net darbo biržoje? Ir čia atsakymas nebūtinai turi būti susijęs su aukštuoju mokslu. Gal tavo aistra yra maisto gaminimas, o tėvai tave spaudžia būti gydytoju? Rinkis tai, kas prie širdies, nes studijos be motyvacijos yra tik kankynė.
Jei vis dėlto renkiesi universitetinį išsilavinimą, nepamiršk, jog Vilniaus universitetas nėra profesija ir jo diplomas yra tik iš pirmo žvilgsnio vertingesnis nei, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto diplomas. Daug kas priklauso nuo to, ką konkrečiai nori studijuoti. Dar pats tiksliai nežinai? Tada pasidomėk, kokios yra galimybės tame universitete keisti studijų profilį ir reikalui esant pereiti į kitą tave dominančią programą. Nebijok ieškoti! Nusiteik mokslams (formaliems ar neformaliems) visam gyvenimui ir tada bus daug mažiau vidinio nerimo dėl to pirmojo žingsnio.
Beje prioritetą teik anksčiau įsteigtoms programoms, kurios jau turi tam tikrą įdirbį ir yra gavusios ilgalaikę Studijų kokybės vertinimo centro akreditaciją. Taip pat rinkis platesnio profilio programas, nes ateityje tau jos suteiks daugiau veiksmo ir pasirinkimo laisvės. Vietoje bakalauro laipsnio žiniasklaidos ekonomikoje ar aviacijos politikoje pasiieškok tiesiog ekonomikos ar politologijos. Dažnai už seksualių programų pavadinimų stovi ganėtinai standartinis ir menkai integruotas turinys.
Ketvirta, nepamiršk studijų užsienyje galimybės. Kodėl? Ne, ne todėl, kad jos yra užsienyje ir automatiškai dėl to geresnės. Kaip žinia, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Tuo pačiu tenka pripažinti, jog net ir geriausių Lietuvos universitetų profesūros lygis yra labai netolygus. Tame pačiame fakultete dažnai tarpsta pasaulinio lygio specialistai ir per protekcijas įsitvirtinę abejotinos akademinės reputacijos prieteliai. Geresniuose pasaulio universitetuose tokie kontrastai pasitaiko žymiai rečiau.
Su moksliniais resursais Lietuvoje irgi ne pyragai, ypač jei kalbame apie socialinius ir humanitarinius mokslus. Nors čia daugėja šiuolaikiškai atrodančių bibliotekų (pastatų), jų intelektualiniai ištekliai gerokai nusileidžia užsienio akademinių bibliotekų siūlomai įvairovei. Aišku, bakalauro studijoms tai nėra visada aktualu, bet aukštesnėse studijų pakopose tokie trūkumai gerokai apsunkina studijų eigą.
Baigdamas grįšiu prie reitingų. Ko jie verti? Bendras Lietuvos universitetų reitingas pasako labai nedaug, nes Lietuvoje panašaus profilio universitetų yra vos kelios poros. Galima iš dalies palyginti KTU su VGTU, KU ir ŠU, arba ISM ir LCC universitetus, bet tai beveik ir viskas. Netgi tokiais atvejais nemaža dalis jų siūlomų programų skiriasi. Taigi neverta susikoncentruot į vieną ar kitą bendrinį reitingo skaičiumi. Verčiau skirk didesnį dėmesį siūlomų programų ir ypač ten dirbančios profesūros išsamiai apžvalgai, nes be stiprios profesūros nebūna stipraus universiteto.