Mano darbas – nuolatinis žmogiškų klaidų taisymas. Padedu žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo. Ko jie, dėl nežinojimo (išsiblaškymą vis keičia susirūpinimas), tinkamai nepataiso antrą dieną, kviečia į pagalbą, kas 3-ią, kas 7-ą , o kas 20-ą dieną, kad lengviau, greičiau, su mažesne rizika sugrįžtų iš daugiadienių užgėrimų (maratonų) į normalaus gyvenimo vėžes.
Alkoholinio maratono terminą paėmiau iš savo mokytojo L. Jovaišos. Gal kiek gremėzdiškas, bet labai taikliai reiškinį (daugiadienį užgėrimą) ir jo veikėją (labai stiprų ir ištvermingą) nusakantis pavadinimas. Kaip sakoma, visų Gruzijos žydų pavardės galūnė –švili, bet ne visi, turintys tokią galūnę, yra žydai. Taip ir ne visi stiprūs yra maratonininkai, bet visi maratonininkai yra ypač stiprūs. Jų labai intensyvi organizmo medžiagų apykaita, todėl energetinis potencialas milžiniškas, bet ne begalinis. Ir distancija ne begalinė – turi startą ir finišą. Stiprūs gimsta ir tampa.
Jauni, vidutinės ar silpnos fizinės būklės piktnaudžiautojai, negali apnuodyti organizmo arkliškais kiekiais, tad išsiblaškę kompensuoja, tegu mažesniais kiekiais, bet gerokai ilgesne kasdieninio, dar beprobleminio, alkoholio vartojimo trukme (kartotinumas). Tokie tampa alkoholikais, kai lėtai, bet užtikrintai įsimūrija pachmielo elgesys.
Kiti piktnaudžiautojai alkoholiu (vadinamų pijokais – pachmielas jiems „šventas reikalas“) yra prieigose į priklausomybės problemą ar ligą. Sąmoningi gali grįžti pas saikingai vartojančius, o kiti lieka visą gyvenimą prieigose arba, pasikeitus aplinkybėms (stresai, ligos, netektys), taps dideliu rūpesčiu šeimai ir visuomenei.
Taigi alkoholinių problemų ir ligos priežastis ir bendras vardiklis yra KARTOTINUMAS. Tik iš tų šiandienos jaunuolių, kurie įgunda daryti pachmielą, įtvirtina pragaištingą savigydos alkoholiu elgesį, dalis tampa probleminiais, dalis – ligoniais. Esminis žodis – TAMPA. Užuot atsakę į klausimą, kaip žmonės tampa, ką daryti, kad netaptų priklausomi, kartojama kaip mantra: alkoholis yra alkoholizmo priežastis, sukelia priklausomybę ir virtinę ligų.
Prisiminiau a.a. gydytoją Liną Antaną Jovaišą, pelniusį žmonių dėkingumą ir kolegų pagarbą. Už neįkainuojamas pamokas, jis man visada bus Garbės Daktaras – Dottore honoris causa.
Mus jaunus Dottore honoris causa brandino,
Miegą pamiršus ir valgį gardžiausią – namus,
Pas mirštančio lovą glostyt ir kviesti sodino,
Niekuo netikėt ir kitų neklausyt mokė mus
Skvarbiu žvilgsniu. Žinoki, smulkmenų nėra.
Jėgų švariai gyvent, pamiršus minkštą sofą,
Suteiks Nepažinaus didybė, tylių žinių aistra.
Tarnystėje būk meistras – nevaidinki profo.
Tikėti savimi – liepė saugoti priesaką šventą.
Ką žinai, ką girdi ir matai, ką tau sako širdis –
Tikrink, lyg viršum bedugnės dėdamas lentą,
Ir vesk be abejonės ir be baimės. Tu – vedlys.
Linas Jovaiša buvo ilgametis ūmių apsinuodijimų centro vadovas, hiperbarinės oksigenacijos pradininkas Lietuvoje, išugdęs gausų būrį mokinių, įdiegęs visą eilę gydymo metodų (tarp jų – unikalių). Jis buvo vedlys.
Tebesimokau ne klausyti, o girdėti, ne žiūrėti, o matyti. Patirtis, įgyta taisant maratonininkų klaidas, verčia ieškoti ne žinojimo, bet pažinimo – kelti klausimus, ieškoti atsakymų.
Kodėl stiprūs, protingi, išsilavinę žmonės, turėdami tokią skaudžią patirtį, vėl ir vėl kartoja tas pačias klaidas? Kodėl toks didžiulis asmens ir visuomenės susirūpinimas dėl pasekmės – girtavimo, bet ne dėl priežasties? Kasdien stebiu totalų logikos nepaisymą – išsiblaškymą, kuris lemia vėl ir vėl atsitinkančius maratonus. Tada ateina susirūpinimas – kita klaidų priežastis, neleidžianti pasimokyti iš klaidų. Tokie patys nelogiški sprendimai ir didžiulis susirūpinimas valstybėje lemia nuolatinius blogiausius girtavimo rodiklius ES.
Maratonininkai ne kiekvieną kartą padauginę užsikabliuoja. Klausiu drebančiojo žmonos: ar pykot, ar graužėt vyrą prieš du mėnesius, kai išvakarėse padaugino, o kitą dieną – pachmielas, bet neužsikabino? Žiūri abu nustebę ir duetu: betgi pasisekė – reikia džiaugtis... Tai, kad tada, padarius pachmielą, pasisekė, yra priežastis, atvedusi į pasekmę – šiandieninį savaitės košmarą. Kur logika – pykti dėl pasekmės, bet nepykti dėl priežasties? Ach, taip... priežastis – alkoholis. Nereikėjo pirmą dieną gerti... Praeis 2-3 mėnesiai (tūkstančiams), kažkam praeis blaivūs metai (šimtams), kažkam – 10 metų (vienetams) ir, jei bus antrą dieną daromas pachmielas, bus maratonas. Vėl su nelogišku galvojimu, kad alkoholis yra priežastis. Vėl su milžinišku susirūpinimu, deja, neretai baigiant gyvenimą savižudybe dėl baisios savigraužos ir artimųjų graužimo. Ir vėl ne dėl priežasties – antros dienos pachmielo, bet dėl pasekmės – maratono.
Maratonininkams antrą dieną nepadaryti pachmielo (jei žinotų, kad tai yra priežastis) yra problemėlė, 3-ią dieną – problema, 4-ą – su košmaro elementais. Sakau, kad vietoj kvailo pažado „daugiau niekada negersiu“ (protingas pažadas, jei tik sau ir tyliai), pažadėk garsiai, o pažadėjęs žinok, kaip ištesėti, kad niekada antrą dieną nepadarysi pachmielo. Dar nei vienas nenumirė antrą dieną be pachmielo, o 3-ią, 5-ą ar 20 dieną – laiku neįkalė ir... pilnos kapinaitės.
Neišsemiamas klaidų šaltinis yra sukeistos žodžių reikšmės ir prasmės. Rašau žodį „pachmielas“, o neišmanantys keičia į „pagirios“. Negalima pagiriomis – savigydą vandeniu (sveikintina) – vadinti ir tai, kas nėra pagirios, t. y., savigydą alkoholiu (smerktina). Ar kalbos mokslui logikos dėsniai negalioja? Teigiamas ir neigiamas dalykai vadinami tuo pačiu žodžiu. Fiziologiškai visiškai priešingoms būsenoms, priešingam elgesiui – tas pats žodis. Neįmanoma po vakarykščio gėrimo atsipagirioti alumi. Pachmielą padaryti alumi – įmanoma. Juk negalima su žirklėmis siūti, o su adata – kirpti. Kalbininkai net neįtaria, kad jų išsiblaškymas ir susirūpinimas kalbos švara prisideda prie pragaištingo papročio, teršiančio Lietuvą, plitimo. Įsivaizduokite, kad padegti ir gesinti reikštų tą patį...
Vėl kartosit – būtų pirmą dieną negėręs. O padegėjai profesionalai, kuriems pachmielas – savastis, klausydami visuotinos absurdiškos nuomonės, degins ne vieną kambarį, o vėl ir vėl visus namus. Ar logiška bausti, kai padega vieną kambarį, labiau, negu kai padega 10? Galiu pateikti begalę logikos nepaisymo pavyzdžių. Kada pasekmė sukeista su priežastimi, tai klaida gimdo klaidą į plotį ir į gylį. Kuo daugiau susirūpinimo, tuo daugiau klaidų, kuo daugiau klaidų, dar daugiau susirūpinimo. Toks užburtas ratas būdingas ir priimantiems nelogiškus sprendimus norint sumažinti girtavimą Lietuvoje.
Gal išmokykim antrą dieną nepilt alyvos į ugnį – nedaryti pachmielo? Ar vėl kartosit, kad ugnis sukelia gaisrus? Dalį pachmielninkų (pijokų), kol jiems 20 – 40 metų, galima permokyti, vėliau – mokysis grabe (pirmadieniais infarktų tikimybė 20 proc. didesnė). Dalį maratonininkų, nepraėjusių baimės mėsmalės (kodavimų, torpedavimų, burtininkų, užkalbėtojų ir t.t.), perauklėti sunku, bet įmanoma.
Jaunus tikrai galima išmokyti. Tereikia absurdišką nuomonę, kad girtavimo priežastis – alkoholis, pakeisti į logišką. Norite realių permainų dėl girtavimo valstybėje? Užtvenkite upę, maitinančią pachmielninkų ežerą. Maksimalus dėmesys vaikų ir jaunimo mokymui – visa apimanti antipachmielinė kampanija. Išmokyti galima. Tik ne gąsdinant, o aiškinant. Permokyti sunkiau. Sąmoningi, kuriems pachmielas „neįaugo į kraują“, patys išlips iš užpelkėjusio, dvokiančio pachmielo ežero. Tik suvaldykim susirūpinusių neįgalumo etikečių klijuotojų entuziazmą, kad netrukdytų išlipti. Konfucijus sakė, kad protingas ne tas, kuris nedaro klaidų, bet tas, kuris greitai jas taiso.
Maratonininkai kvailai elgiasi ne todėl, kad kvaili, bet todėl, kad vadovaujasi brukama nelogiška nuostata. Tai, kas yra problema, pavadinama liga. Ir liga tampa nepagydoma, nes neįmanoma pagydyti to, ko nėra, o problema lieka, nemokėjimas spręsti – lieka. Nereikia būti mediku, reikia tik sveiko proto. Problemos negydomos, o sprendžiamos. Tam reikalinga informacija. Stebiu informaciniame lauke totalią dezinformaciją – priežastis ignoruojama, o pasekmė – nesaikingas alkoholio vartojimas – įvardijama priežastimi. Neturintys problemų dėl alkoholio jų neturi ne todėl, kad protingi, bet todėl, kad neturi prielaidų nei problemai, nei ligai – jauni vartojo alkoholį saikingai ir svarbiausia – neįgudo taisyti sveikatos alkoholiu.
Susirūpinusiai Pasaulinei Sveikatos Organizacijai (PSO) alkoholis – irgi priklausomybės priežastis. Dargi nuodas ir narkotikas.
Graikiškas žodis pharmakon visada turėjo dvi reikšmes: vaistas ir nuodas. Vaisto ir nuodo skirtis yra dozė. Alkoholis – plačiai medicinoje vartojamas vaistas. Kaip medicinoje, viršijus dozę, vaistas tampa nuodu, taip ir švenčiant praradus saiką, alkoholis apnuodija organizmą, bet net labai nesaikingas apnuodijimas nesukelia priklausomybės. PSO, dėl susirūpinimo, braukia saiką – esminę sveiko proto kategoriją, kultūros dėmenį. Tai kelias į kraštutinumus. Kuo mažiau kultūringas kraštas, tuo daugiau kraštutinumų ne tik dėl alkoholio (arba visai negeria, arba iki žemės graibymo), bet ir kitur. Kuo daugiau susirūpinimo, tuo daugiau išsiblaškymo (lekia, kiek spidometras leidžia, lipa neprisirišę dirbti). Neigiant saiką, neigiamas atsargumas. Nesaugoma nei sava, nei kito sveikata, net gyvybė.
Skelbdama alkoholį narkotiku PSO nuėjo dar toliau. Kai nemąstai – svarbiausia ryžtas. Vadovaujantis logika, jei A yra B, tai B yra A. Teiginys „alkoholis yra narkotikas“ turi reikšti „narkotikas yra alkoholis“... Bet tai absurdas. Kam naudinga alkoholį sulyginti su narkotiku? Teisingai. Atspėjote. Kai godumas ir kvailumas eina išvien – vieniems pelnas, kitiems vargas. Gal norėjo pasakyti – nemokšiškas alkoholio vartojimas vieniems sukelia priklausomybės būseną, kitiems ligą? Bet ne. Kadangi galvojimas vargina, o absurdiška visuotinė nuomonė tvirta kaip uola, tai nesąmonė slepiama tarp kitų dalykų. Svarbu dalykų gausa. Suplakamos visos priklausomybės: alkoholiui, narkotikams, cigaretėms, lošimams, darbui, seksui, internetui, maistui...
Patys priklausomybių žinovai teisingai kalba, bet patys negirdi, ką sako. PRIKLAUSOMYBEI ATSIRASTI REIKALINGAS KARTOTINUMAS. Kas gi yra pachmielas, jei ne vakarykščio kartojimas? Savaip persakau kažkurio iš filosofijos klasikų mintį. Jei žmonės ilgai neranda atsakymo į klausimą, tai rodo, kad neteisingas klausimas. Klausti reikia ne kas sukelia, o kaip netapti priklausomu.
Šalia gausybės informacijos apie alkoholio žalą, visi žinynai mirga skaičiais apie mažai rizikingą alkoholio kiekį – vadinamą standartiniu alkoholio vienetu (SAV): 40 g stiprių gėrimų, 150 g vyno ir 330 g alaus. Rekomenduojama ne daugiau 2 – 3 tokių vienetų per dieną.
Girdite? Nuodo ir narkotiko rekomenduojama ne daugiau 2 – 3 standartinių vienetų per dieną...
PSO rekomenduoja (copy – paste): vyrai neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 4 SAV per dieną arba 28 SAV per savaitę. Rekomenduojama per dieną išgerti ne daugiau nei 40 g gryno alkoholio (pvz., ne daugiau kaip 1 litrą 5 proc. stiprumo alaus). Moterys neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 2 SAV per dieną arba 14 SAV per savaitę. Rekomenduojama per dieną išgerti ne daugiau nei 20 g gryno alkoholio (pvz., ne daugiau nei 200 ml 11 proc. stiprumo vyno).
Kyla noras PSO pervadinti į PAO – pasaulinę alkoholizacijos organizaciją. Daugybą mokantys supras. Rekomenduojami alkoholio kiekio skaičiai per dieną ir per savaitę tiesiog skatina kasdienį vartojimą, t. y., skatina priežastį – kartotinumą. Tarytum nežinotų, kad alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga. Tai – ne išsiblaškymas, tai nusikalstamas... Aišku, dar reiškiamas susirūpinimas. Atspėkite mįslę: pats muša – pats rėkia, bet ne laikrodis.
Svarbiausios, lemiančios ateitį, rekomendacijos jaunuoliai tikrai neras: ALKOHOLIS NEVARTOTINAS DVI DIENAS IŠ EILĖS.
Vien už šį sakinį esu vertas Nobelio premijos... po mirties.
O alkoholis yra alkoholizmo priežastis tiek pat, kaip dramblialigės priežastis yra drambliai...
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.