A. Tapinas. Kai skęsti pelkėje, mėšlo kruša – nebesvarbu

Labai sveika šiek tiek laiko praleisti toli nuo Lietuvos – interneto portalai ir socialiniai tinklai vis tiek leidžia neprarasti ryšio, tačiau į savosios valstybės ir valdžios veiksmus gali pažvelgti truputį iš kitos perspektyvos.

Vaizdelis nekoks.

Ir jau nekalbu apie korupcijos simboliais urmu tapusius viceministrus ir prekiautojus įtaka, Redaktoriaus pietus su Širdžių Prezidentu itališkuose restoranuose, auksines kruopas nepasiturintiems, darbu Rusijai kaltinamus mokytojus, kyšius duodančius ir Patriotų premijas skirstančius ministrus, Lietuvos urėdų urėdus, kurie bando papirkti pareigūnus, du kartus per savaitę himną giedančius parlamentarus, tiesioginiame radijo eteryje ties isterijos riba balansuojantį premjerą.

Tai smulkmenos.

Bože, kam nepasitaiko, kaip pasakytų mūsų mados guru.

Tai tarsi mėšlo kruša, pilama ant galvos žmogui, kuris skęsta pelkėje. Taip, nemalonu ir smirda, bet žmogus realiai turi didesnių problemų.

Prieš metus su kolegomis svarstėme, kad būtų blogiausia, jei šiuo kritiniu periodu, kaip anglai sako „make or break“ laiku, kai tautai verkiant reikia vizijos ir įkvėpimo, mūsų valstybę ištiktų priešrinkiminis paralyžius ir šalies valdytojai virstų vaikštančiais zombiais, krenkščiančiais „kadencija“, „reitingai“, „imsim valdžią“, „laikysim valdžią“.

Deja, panašu, kad taip ir įvyks. Galime pamiršti švietimo, medicinos ar socialines reformas – ministrai keičiasi, serga, išsaugo „geriausios Lietuvos paslapties“ statusą, naktimis turi gerą laiką arba pilnu tempu dalyvauja rinkiminėje kampanijoje. Tas pats ir su Seimo nariais – dvigubos politinės pornografijos seansas, kai susirenkama, sugiedamas himnas (et, Vincai, Vincai Kudirka, ar patikėtum matydamas, iš kur dabar stiprybės Lietuvos valdžia semiasi?) ir išsiskirstoma, privers Seimo narių vaikus išsisukinėti mokyklose. „Ką dirba tavo tėvelis? – Pianinu groja nelegaliame viešnamyje“. Negi prie visų sakysi, kad himną gieda Seimo rūmuose. Pirštais užbadys.

Lietuva įšalusi tokiame moraliniame permafroste, kad kaip pilietis piktėji ne dienomis, o valandomis, matydami, kaip iš tavęs tyčiojasi tie, kuriuos rinkai tarnauti visuomenei. Kokiame visiškame lyderių vakuume esame atsidūrę.

Norite pavyzdžių? Šviežių? Prašau.

Saviečių tragedija

Šalies lyderis Algirdas Butkevičius sausio 4 dieną pareiškia, kad kartu su keturiomis ministerijomis yra sukuriama komisija, kuri iki vasario turi nutarti, ką keisti vaikų rūpybos srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė jam antrina, kad iki to laiko turi būti sukurtas bendras veiksmų planas.

Dabar neklausinėkime tokių kvailų dalykų kaip „o taigi valdžioje esate nuo 2012 metų, nepastebėjote per trejus metus, kad vaikų rūpybos srityje reikia kažką keisti?“

Dabar kovo 1 diena. Kur komisijos nutarimai? Kur strategija? Kur bendras veiksmų planas? Kur keturių ministerijų pradėti vykdyti veiksmai?

Šioks toks judesys matomas socialinės apsaugos ir darbo ministrės veikloje – pažadama emocinei pagalbai šiemet skirti 120 tūkstančių eurų daugiau, bus siekiama, kad nuo 2017 metų būtų padidinta 391 socialinio darbuotojo pareigybė, sudaryta bandomoji mobilioji komanda.

Bet ar tai strateginė pradžia, ar tiesiog valdiškas trūkčiojimas ir „atsifutbolinimas“? Koks šių skaičių pagrindimas? Kokie konkretūs terminai? Koks vaikų rūpybos specialistų indėlis? Kiek atsižvelgta į jų pasiūlymus? Kokia strateginė sinergija su kitų ministerijų veiksmais? Kaip ir kur bus įtraukiamos bendruomenės? Visuomeninės organizacijos?

Ministrė į tokius klausimus neatsakinėja, atsisakydama duoti interviu ir slėpdamasi už nulaižytų pranešimų spaudai. Aš ją suprantu – dabar ne tas galvoje, dabar rinkiminiai metai ir į šulinius mėtomi vaikai palauks, dabar reikia nešti gerąją partinę žinią po miestus. Ir čia ministrė žydi.

Alkoholio vartojimas

Vėlgi kiek išpūstų krūtinių, kiek kovinių šauksmų girdėjome.

Sausio 19 dieną lyderis Algirdas Butkevičius teigia, kad iki vasario vidurio Vyriausybė turi patvirtinti tarpinstitucinį planą, kaip šiemet bus sprendžiamos alkoholio vartojimo problemos. Devynios ministerijos ir du departamentai iki vasario 1 dienos turėjo pateikti savo pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai.

Dabar neklausinėkime tokių kvailų dalykų kaip „o ar neįmanoma sudėlioti ilgalaikio poveikio priemonių plano bent keliems metams su konkrečiais metiniais tikslais ir rezultatais?“ Lietuva gyvena ir miršta kadencijomis. Paskutinioji jos diena – spalio 9 d.

Dabar kovo 1 diena. Kur tarpinstitucinis planas? Kur ministerijų ir departamentų pasiūlymai? Galbūt netgi viešas jų svarstymas? Kur konkretūs tikslai? Kur Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva?
Ai, tiesa, ministrė kyšį davė ir išskrido iš posto. Tai ir sustojo viskas. O naujasis potencialus ministras susijęs su sveikatos apsauga tiek, kad yra sirgęs, ir tarp jo prioritetų šitas planas net neminimas.
Vėlgi šioks toks judesys yra – siūloma rytais alkoholį pardavinėti ne nuo 8 valandos, o nuo 10 valandos ryto. Be to, nuo šiandien 1 centu brangsta alus ir 4 centais vynas. Štai jie – strateginiai sprendimai, kurie ištrauks Lietuvą iš alkoholio pelkės, ar ne? Tik nesusipratėliai sveikatos specialistai juos kažkodėl vadina „kompresu lavonui”.

A. Pabedinskienė slepiasi už nulaižytų pranešimų spaudai. Aš ją suprantu – dabar ne tas galvoje, dabar rinkiminiai metai ir į šulinius mėtomi vaikai palauks, dabar reikia nešti gerąją partinę žinią po miestus. Ir čia ministrė žydi.

Andrius Tapinas

Tyla, ramybė ir susikaupimas. Pačiam premjerui nelabai įdomu, kad nieko nevyksta. Svarbu, kad reitingai nekrenta ir gerai. Lyderystė toks jau šalutinis dalykas.

O juk valstybei tarnaujantis lyderis turėtų elgtis kitaip.

1. Ministerijos ir departamentai iki vasario gauna užduoti parengti veiksmų planą.
2. Įtraukiama visuomenė, specialistai, nevyriausybinės organizacijos, socialiai atsakingas verslas
3. Suformuojami strateginiai tikslai 2016, 2017, 2018 metams ir labai konkrečiais rodikliais išreikšti siektini rezultatai.
4. Likus savaitei iki termino kasdieniai pasitarimai šlifuojant ir analizuojant pateiktus pasiūlymus
5. Suformuluojamas komunikacijos planas, kad visuomenė tiksliai žinotų, kas darys, ką darys ir kodėl darys.
6. Vasario 1 dieną spaudos konferencija, kurioje pristatomas parengtas veiksmų planas, strateginiai tikslai ir artimiausių mėnesių darbai.
7. Kiekvieno mėnesio gale bendros atsakingų institucijų ataskaitos visuomenei apie nuveiktus darbus.

Kur čia aukštoji matematika ir raketų mokslas? Čia tiesiog darbas valstybės labui.

Tad kas mus išgelbės? Galbūt Didžioji Spalio Revoliucija ir ateinantys liberalai su konservatoriais?
Juk dabar tokia patogi proga. Valdančioji koalicija traukuliuose, lyderių nėra, strategijų nėra, yra tik daug korupcijos. Tokia proga dešiniesiems. Stokite, kalbėkite, rodykite savo vizijas ir lyderių savybes.

Deja...

Liberalai apie tokias problemas kaip alkoholio vartojimas, socialinė atskirtis ar vaikų rūpyba nekalba iš viso. Nė vienos su tuo susijusios naujienos. Nė vieno viešo jų vadų straipsnio didžiuosiuose portaluose. Užtat jiems #smagu

Liberalų lyderis Eligijus „Būk mūsų prezidentu“ Masiulis mėgaujasi gyvenimu. Dalyvauja šaškių turnyruose, kepa stintas ir blynus.

Spėlioja dainas pramoginėse TV laidose audringai švenčia partijos dešimtmetį smagiojoje „Compensa“ salėje, aplankęs Jurbarke butus padaro atradimą, kad iš Lietuvos niekas neišvažiuoja, nes kas antrame bute rado po jauną šeimą.

Jam smagu. Jo gyvenime aukščiau minėtų problemų nėra, nes apie jas liberalų lyderis per du mėnesius sugeba išspausti lygiai du sakinius „kad palaiko prezidentės plataus masto iniciatyvą“ ir populistinį pasiūlymą „liberalai siūlo kaime kurti darbo vietas“. Sprendžiant pagal liberalų pasisakymus, pagrindine Lietuvos problema jie mato šalies vadovų privilegijas važinėti su švyturėliais.

Konservatoriai laikosi kitokios strategijos. Jiems #nesmagu. Jie rūsčiais veidais bombarduoja viešąją erdvę kritika. Nuo metų pradžios vien DELFI portalas išspausdino beveik 40 (keturiasdešimt, Karlai!) įvairių TS-LKD narių straipsnių, iš kurių 80 proc. yra riejimasis su politiniais oponentais ir didžiosios naujienos skelbimas, kokia bloga yra dabartinė valdžia visais įmanomais klausimais, o 10 proc. Dainiaus Kreivio ir Rimanto Jono Dagio srautingi tekstai, kuriems skaityti ir suprasti reikalingos pagalbinės priemonės, gal net tabletės.

Pasiūlymų ir strategijų, deja, irgi skalsu. Naujasis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis mėgino žiebti su pasiūlymais, kaip kovoti su alkoholio vartojimu, net atrodė, kad tai bus sisteminga, bet po to gavo atgal ir kaip nutilo sausio 20 dieną, taip nutilo. Neveltui profesorius Landsbergis dūsavo, kad prasigeriančios Lietuvos klausimu net ir jo partijoje nėra vienybės. Vienintelis Alytaus rajono meras, konservatorius Algirdas Vrubliauskas pateikė tris kovos su alkoholio būdus, turėdamas savivaldos svertus įsipareigojo juos vykdyti ir vykdo Bet tai lašas jūroje.

Žinoma, straipsnių kiekiu nuo jų nedaug atsilieka ir LSDP ar Darbo partijos veikėjai, bet kas iš tos kiekybės?

Štai tokios alternatyvos.

Štai toks įšalas pirmąją pavasario dieną.

Ir štai taip greitai pamirštos tragedijos. Dabar visų dėmesys mokytojams, praeis mėnuo kitas ir šita problema taip pat bus pamiršta.

Bet mes nepamirškim. Ir neleiskim pamiršti.

Kai politikai ateis belstis į jūsų duris ir kaulyti jūsų balsų. Kai važiuos autobusai ir bus dalijamos vėliavėlės. Kai vieną kartą per keturis metus teikęsi atvažiuoti pabendrauti, jie lįs jums į akis ir žadės dangiškus migdolus. Kai per prievartą jums šypsosis, nors nemėgsta nei jūsų, nei Lietuvos.
Jūs paklauskite, kodėl gi taip greitai pamiršote Kražius ir Saviečius?

Haiku

Ministrų šypsnis
It baltas permafrostas
Rinkimų metai