Aidas Petrošius. Valdydami koronaviruso grėsmę nepamirškime likti žmonėmis

Epidemijai pasiekus mano šalį, krizių valdymo mašina peršoko į aukščiausiąją pavarą. Niekas nenori tapti kitu pacientu (daugiau nei 80 proc. infekuotųjų patirs tik lengvus ligos simptomus), niekas nenori mirti (kol kas pasaulinis mirtingumas nuo COVID-19 sudaro apie 3,4 proc. ir turtingose šalyse bus gerokai mažesnis).

Informaciniame lauke dominuojant „sveikųjų“ nerimui ir medikų bendruomenei susitelkus į infekuotuosius, labiausiai kenčiančia grupe tapo žmonės, neseniai grįžę iš COVID-19 paplitimo šalių.

Karantine esančius asmenis Lietuvoje subūrusi „Facebook“ grupė atskleidžia, ką šiandien išgyvena šie žmonės. Aplinkinių įtarumas, atviras priešiškumas ir atskirtis yra dominuojantys iššūkiai. Geriausiu atveju, karantinuotieji priversti savyje talpinti artimųjų primygtinį nerimavimą ar jaustis esą pavojingi ir egzotiški terariumo gyventojai, stebimi per stiklą su neslepiamu smalsumu, bet ir pasidygėjimu.

Blogiausiu atveju, šie žmonės šiandien susiduria su visuomenės priešiškumu anonimų pulkams interneto komentaruose juos linksniuojant kaip grėsmę visuomenei ar net tėvynės išdavikus.

Dauguma šiandien karantinuotų žmonių net nesusirgs, tačiau jų dabartiniai potyriai paliks psichologinius randus. Todėl privalome sau užduoti klausimą: kokias patirtis jie susiformuos apie mus: draugus, kolegas, darbdavius ar prekių ženklus? Jei į šį klausimą atsakysime sau atvirai ir sąžiningai, nesunkiai suprasime, ką turime daryti siekdami išsaugoti tarpusavio pasitikėjimą.

Darbdaviai ir kolegos turi sukurti galimybę karantine atsidūrusiems žmonėms produktyviai dalyvauti organizacijos veikloje. Darbas įprasmina būtį, atitraukia mintis nuo galimų, tačiau nebūtinai realistinių scenarijų ir tenkina esminį priklausymo grupei poreikį.

Asmeninis vadovų dėmesys ir nuoširdus padrąsinimas šią akimirką svarbus kaip niekad. Geriausia – skambutis telefonu.

Žmogiškųjų išteklių ir vidinės komunikacijos komandoms tenka užduotis kryptingai mažinti įtampas grupėse ir organizuoti emocinę paramą (šiandien mums visiems sunku ir neramu). Nuotoliniai mokymai, telekonferenciniai pasitarimai, tinklinės pramogos ir kita – šiandien jūsų kūrybiškumas ypač svarbus.

Prekių ženklai taip pat turi puikią galimybę įrodyti savo ištikimybę klientams ir socialinę atsakomybę išplėšdami karantinuotus žmonės iš atskirties. Ar jūsų prekės ir paslaugos prieinamos įkalintiems namuose? Ką galite padaryti, kad jos tokiomis taptų? Tai – metas, kai grotažymės #LikNamuose ar #LikimeDrauge įgyja žmogišką ir jautrią prasmę.

Kuo čia gali pagelbėti draugai? Išlikdami tikrais draugais. Pasitarkite dėl recepto, paprašykite rekomenduoti knygą ar muzikos albumą, tuo pat metu žiūrėkite ir vėliau aptarkite filmą. Pagelbėkite su pirkiniais – veikiausiai jau esate taip pagelbėję gripo išguldytai draugų šeimai nesukeldami grėsmės savo sveikatai. Nedalinkite patarimų ir nurodymų, verčiau leiskite namuose įkalintiems draugams išsikalbėti.

Galiausiai, papildykite šį sąrašą savo idėjomis, pasiūlymais ir patarimais. Rūpindamiesi karantinuotais žmonėmis suteikiame galimybę pasireikšti savo žmogiškumui. Bendraudami su atskirtaisiais, juose matysime žmones, o ne nuasmenintą grėsmę. Padėdami kitiems patys mokysimės geriau tvarkytis su savo nerimu, apsisaugoti nuo infekcijos. Taip pat mažiau bijosime atsidurti karantinuotųjų vietoje, nes žinosime, kad neliksime atstumti.